Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 338–342 psl.

gēide

gēide „wartten (warten) – (jie) laukia“ III 859 [5330] 3 pl. praes. – frazėje no swaian labiskan gēide „auff seine Guͤte wartten“ III 858–9 (= nussitik geribei iô VE 3610, vs winge Szeelestibe czerre ieb Gaide EC 5712–13); giēidi „warten (warten) – (jos) laukia“ III 838 [5314] 3 pl. praes. – frazėje Wissas Ackis giēidi notien „Aller Augen warten auff dich“ III 838 [5314] (= Akys wissu ing tawe nussitik VE 35, Wuesses Atczes gaide vs thoͤw EC 568). Pr. gēide/giēidi (3 pl. praes.) čia pavartotas iš jo pagrindinės reikšmės „warten – laukti“ išvesta (labai ar̃tima) reikšme „tikėtis ko“ (plg., pvz., lie. láukiau , kad tu padarýsi reikšme „tikėjausi to, kad tu padarysi“ Ds). Čia prisidėjo ir vok. warten „laukti ir kt.“, pavartotas šiose Liuterio katekizmo vietose (III 847, III 828) reikšme „seine Hoffnung auf etwas setzen“ (plg. Paul DW339 724 s. v. 4. warten) = „dėti viltis į ką, tikėtis ko“; plg. ir minėtus VE bei EC vertimus.
Lytys pr. gēide bei giēidi „laukia“ bei giēidi „t. p.“ (su gi- = pr. *gʹ-) atsirado iš pr. *gēidi̯a „t. p.“ (su cirkumfleksiniu *-ēi-) < *geĩdia „t. p.“ = lie. geĩdžia „trokšta, begehrt“. Čia etimologiškai pridera ir pr. sengidaut „pasiekti, įgyti; sulaukti“ bei sengijdi „pasiekia, įgyja; sulaukia“ (žr. sengidaut), taip pat la. gàidît „laukti“, s. sl. židǫ „laukiu“ (< *geid-) resp. žьd-ati „laukti“, s. v. a. gīt „godumas, gobšumas“ ir pan. Turime balt.-sl.-germ. žodžius (Trautmann BSW 82, Vasmer ESRJ II 39, Fraenkel LEW 144, Stang LS 21), su kuriais mėginama sieti dar kelt. – pvz., s. air. gíall „įkaitas“ (Pokorny IEW I 426, Toporov PJ II 192). Dėl tos keltų kalbų medžiagos žr. toliau, o tuo tarpu pasiremsiu Stangu (l. c.), kuris čia įžiūri tik balt.-sl.-germ. izoleksą. Tie balt.-sl.-germ. žodžiai suponuoja, be abejo, ide. dial. *gheidh-, kuriam įprasta suteikti reikšmę *„geisti, begehren“ (žr., pvz., Pokorny IEW I 426, plg. Trautmann l. c.), vadinasi, iš jos vesti ir minėtų pr.-la.-sl. žodžių reikšmę „laukti“. Tačiau dėl ide. dial. *gheidh reikšmės galima kitaip galvoti, išeinant jau vien iš archajiškiausių indoeuropiečių kalbų – baltų-slavų kalbų dialektologijos duomenų. Šis balt.-sl. *geid- reikšme „laukti“ sutinkamas pr.-la.-sl. kalbose, t. y. baltoslaviškosios teritorijos periferijoje, o ne lie. kalboje (čia reikšmė – „geisti, begehren“), kuri visuomet buvo tos teritorijos centrinio arealo dalis (apie senesnių ir seniausių laikų lingvistinės baltų-slavų teritorijos periferinį bei centrinį arealą žr. Mažiulis, Liet. etnogen., 5tt.). Kadangi periferiniai dialektai (resp. kal̃bos), kaip žinoma, neretai išlaiko archaizmų daugiau nei centriniai, tai galima manyti, kad, trumpai sakant, balt.-sl. *geid- reiškė ne „geisti“ ar pan. („verlangen; warten“ – Trautmann l. c), o „laukti“ (prie la. žodžio „laukti“ senovinės reikšmė̃s išlikimo gal prisidėjo ir substratiniai baltai, apie kuriuos žr. Mažiulis l. c.). Kaip lie. geĩsti „geisti, begehren“ išriedėjo iš balt.-sl. *geid- „laukti“ (< ide. dial. *gheidh, dėl jo reikšmės žr. toliau), panašiai (bet savarankiškai) ir germ. tos pačiõs šaknies žodžio reikšmė „geisti“ (pvz. s. v. a. gīt „godumas, gobšumas“ < „geidimas“) bus atsiradusi iš „laukti“. Kelt. žodžiuose – s. air. 340 gíall „įkaitas“ ir kt. slypi turbūt irgi ide. dial. *gheidh- (žr. anksčiau), bet nelengva pasakyti, ar tas „įkaitas“ išriedėjo iš *„(su)laukti“, ar iš (*„laukti“ >) „geisti“, ar, pagaliau, net iš (*„laukti“ <) *„žiūrėti“ (žr. toliau). Balt.-sl. *geid- „laukti“, toliau, vedu iš *„žiūrėti (žvelgti, žvalgytis)“ (plg., pvz., lie. žiūrė́ti „…laukti, tikėtis“ – DLKŽ s. v. 6. žiūrė́ti), plg. lie. láukti „warten“ < *„žiūrėti“ (plg. la. lũkuôtiês „žiūrėti, dairytis“), vok. warten „laukti“ < „žiūrėti, žvalgytis“ (Paul DW 724), lo. exspectare „laukti“ (< *„išžiūrėti“ : spectare „žiūrėti“) ir pan.balt.-sl. *geid- „laukti“ < „žiūrėti“ < „matyti“ kildinu iš dar senesnio balt.-sl. *geid-šviesti“ (plg., pvz., lie.: màno ãkys nebešviẽčia „mano akys nebemato)“ Ds), plg. lie. láukti „warten“ < *„žiūrėti“ < *„matyti“ < „šviesti“ (Fraenkel LEW 345), pr. laukīt „ieškoti“ < *„žiūrėti“ (plg., pvz., lie.: visur̃ išžiūrė́jau, bet neradaũ „visur išieškojau, bet neradau“ Ds) < *„matyti“ *< *„šviesti“, gr. λεύσσω > „žiūriu, matau“ < *„šviesti“, s. ind. lókate „(pa)mãto, erblickt“ < *„šviesti“ (: rócate „šviečia“) ir kt.
Taigi čia reikia atstatyti ide. dial. *gheidh- (: *ghoidh- : *ghidh-) „šviesti, spindėti“, kuris yra formanto *-dh- išplėstas verb. ide. *ghei- (: *ghoi : *ghi-) „t. p.“ > balt.-sl. *gei- (: *gai- : *gi-) t. p.“ (žr. s. v. gaylis). Iš verb. ide. dial. *gheidh- „t. p.“ > balt.-sl. *geid- „t. p.“ turime, be to, vedinių – fleksinį vedinį vak. balt. *gaidīs „kvietys“ (žr. gaydis), sufiksų vedinius lie. giẽdras „heiter, klar“ = la. dzìed-rs „azurblau“ (< ryt. balt. *geidras „skaidrus, šviesus“), lie. gaid-rà „giedra“ (subst.), lie. gaĩsas „Lichtschein am Himmel“ = la. gàiss „oras“ (< ryt. balt. *gaidsa- „skaidrumas, šviesumas“), dzidrs „aiškus, šviesus“ ir kt., rus. жидкий „skystas“ ir kt. (sufikso *-k- išplėstas u-kamienis adj. sl. *geidu- „prasišviečiantis, skaidrus“ – fleksinis vedinys) ir pan.
Tiesa, šiuos nomina, ypač lie. giẽdras la. dzìedrs visi (nuo Fick BB II 187) etimologiškai sieja su gr. kalbõs (tik su jos!) žodžiais φαιδρός „šviesus, spindintis“, φαίδιμος; „spindintis“ ir pan., juos kildindami iš ide. *ghəid- *ghəi-„šviesus, švytintis“ (žr., pvz., Pokorny IEW I 488t.) bei pabrėždami iš tikrųjų gana didelį 341 fonetinį ir semantinį panašumą tarp lie. giẽdras = la. dzìedrs ir gr. φαιδρός. Tačiau vien iš to panašumo daryti išvadą, kad šie lie.-la. ir gr. žodžiai giminiuotųsi, nėra nerizikinga, plg. didelį panašumą, pvz., tarp het. kutru- ir lie. gudrùs, nesuponuojantį jų bendros kilmė̃s (žr. MažiulisRKEndz. 173tt., E. Benveniste. Hittite et indo-européen. Paris, 1962).
Tradicinė hipotezė, pagal kurią lie. giẽdras la. dzìedrs ir pan. suponuoja ide. *ghəi-, yra labai įtartinà jau vien dėl to, kad šiems lie.-la. žodžiams giminaičių surandama tik graikų kalboje. Be to, ši hipotezė remiasi ne tiek pačių baltų atitinkamų faktų vidine rekonstrukcija, o gr. žodžiu φαιδρός (ir pan.), kuris, tiesa, šiaip jau galėtų suponuoti ide. *ghəi- (bet žr. toliau).
Kildinimui lie. giẽdras = la. dzìedrs ir pan.ide. *ghəi-, remiantis gr. φαιδρός (ir pan.), nepritaria, svarbiausia, štai kas: gr. φαιδρός turi diftongą -αι- < ide. *-əi- (Pokorny l. c), o lie. giẽdras = la. dzìedrs turi -ie- (cirkumfleksinį!), apofoniškai besikaitaliojantį su -ai-/-i- (lie. gaidrà „giedra“ : la. dzidrs ir kt., žr. anksčiau) ir kildintiną iš (cirkumfleksinio, t. y. trumpojo) diftongo balt.-sl. *eĩ- (: *-ai- : -i-), kuris aiškiai suponuoja ne ide. *-əi-, o ide. *-ĕi- (: *-oi- : *-i-). Taigi reikia manyti, kad lie. giẽdras = la. dzìedrs (ir pan.) yra ne ide., o ryt. balt. (ar balt.) prokalbės laikų veldiniai (atsiradę panašiu būdu kaip ir, pvz., lie. gùdras „gudrus“ la. gudrs „t. p.“, žr. Mažiulis l. c.), nesigiminiuojantys su gr. φαιδρός (ir pan.). O tai reiškia, kad atstatyti ide. *ghəi- vien tik iš gr. φαιδρός ir pan. yra perdaug rizikinga: ši gr. φαι- laikytina greičiausiai formanto gr. *-i- išplėsta šaknimi (verb.) gr. *pha- (: *phā-) „žibėti, šviesti“ < ide. *bhə- (: *bhā-) t. p.“ (dėl jos žr. Pokorny IEW I 104–105).
Dėl minėto verb. ide. *ghei- (: *ghi-) reikia pridurti, kad jis greta pagrindinės reikšmė̃s *„spindėti, šviesti“ bus turėjęs iš jos išvestinių (perkeltinių) reikšmių – maždaug tokių: *„greitai judėti (judinti)“ [dėl „spindėti, šviesti“ > „greitai judėti (judinti)“ žr. Urbutis BEE I 60], *„šalti, spiginti“ (dėl „spindėti, šviesti“ > „šalti, spiginti“ žr. Urbutis BEE I 182–184) ir pan.ide. *ghei- (: *ghi-) „spindėti, šviesti: greitai judėti (judinti)“ *„greitai judėti (judinti)“ atsirado s. ind. (*ghi->) hi-nóti „treibt an, 342 schleudert“ ir kiti, kuriuos nurodo Pokorny’as savo „Žodyne“ s. v. 1. ǵhei- „antreiben, lebhaft bewegen (schleudern) oder bewegt sein“ (Pokorny IEW I 424t.) ir matyt s. v. gheis- (Pokorny IEW I 427). Iš verb. ide. *ghei- (: *ghi-) „spindėti, šviesti; šalti, spiginti“ *„šalti, spiginti“ buvo išvestì indoeuropiečių kalbų žodžiai „sniegas“ bei „žiema“ – tie, dėl kurių žr. s. v. semo. Žr. dar Mažiulis, Ėtimologija 1986, p. 124tt. Be to, žr. s. v. gaylis.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 565; Matasović EDPC 159; Matzenauer BKAS 46; Orel HGE 134; Rix LIV 196; Smoczyński LAV 146t., SEJL 166.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.