gentar- „Bernstein – gintaras“, dėl medžiagos (iš vokiškų ir lotyniškų šaltinių) žr. Toporov PJ II 211tt. ir liter. Yra turbūt pr. (nom. sg. masc.) *gintars < *gintaras (plg. Būga RR III 150, Toporov l. c.) < balt. *gintaras > lie. giñtãras (dėl lie. gentãras, taisytino į gintãras, žr. Būga RR II 703), la. dziñtars (iš kurš.), dzĩtars. Balt. *gintaras (masc.) yra galbūt vietoj senesnio balt. *ginteras (masc.), o šis – vietoj seniausio balt. *gintră (neutr., nom.-acc. sg.). Toks balt. *gin-tra- (neutr.) laikytinas sufikso (ide. *-tro- >) balt. *-tra- vediniu nomen instrumenti (neutr.) iš verb. balt. *gin- „mušti; at(si)mušti, ap(si)ginti“ (žr. s. v. guntwei). Dėl tos priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad senų senovėje pagrindinė gintaro funkcija bus buvusi magiškoji (o ne estetinė), šiam balt. *gin-tra-(neutr.) suponuotina reikšmė *„ap(si)gynimo įrankis“ (pagrindinė) = (tolimesnės reikšmės:) *„gintarinis amuletas, turintis magišką ap(si)gynimo (nuo tam tikrų blogybių) galią“ = *„gintaras“, plg. Toporov PJ II 215.
Sufikso (ide. *-tro- >) balt. *-tra- vedinys nomen instrumenti balt. *gin-tra- (neutr.) dėl tos savo specifinės (amuletinės) reikšmė̃s, gerokai artinusios jį prie nomina agentis (ne neutr.!), buvo paveiktas sufikso (ide. *-ter- >) balt. *-ter- vedinių nomina agentis (dėl sufiksų ide. *-tro- ir ide. *-ter- bei jų glaudaus genetinio ryšio žr., pvz., Brugmann KGr. 332–335) resp. buvo perdirbtas į balt. (masc.) *gin-tera-s „apgynėjas“ [pagrindine reikšme (dėl savo *-ter- ir dėl masc.) priartėjusį prie nomina agentis resp. nutolusį nuo nomina instrumenti] = (tolimesnės réikšmės:) *„gintarinis amuletas“ = *„gintaras“ → *gintaras „gintaras“. Gal aisčių (prūsų) formae aprorum (Taciti Germania 452) dar buvo „gintariniai amuletai“ (patiems aisčiams – nebūtinai šernų pavidalo).
Dėl balt. (neutr.) *gin-tră- (→ masc. *gin-tera-) darybos plg. lie. gìñ-kla-s < (neutr.) *gin-tla- „ap(si)gynimo įrankis“ (negavusį amuletinės reikšmė̃s) – vedinį iš verb. *gin- (< balt. *gin-, žr. 353 anksčiau) + sufiksas (nomen instrumenti ide. *-tlo >) balt. *-tla-, genetiškai susijęs su (nomen agentis ide. *-tel- >) balt.-sl. *-tel-; plg. dar, pvz., lo. ara-trum „arklas“ (< ide. *-tro-) bei lie. ár-klas „t. p.“ (< ide. *-tlo-) ir pan., žr. Brugmann l. c. Žr. dar s. v. gurcle.
Žodis balt. *gintra (neutr.) → *ginteras (masc.) → *gintaras (masc.) yra didžiai senas (tai rodo ir pati žodžio lie. giñtãras = la. dzĩtars darybinė struktūra, visiškai išblankusi) – matyt neolito laikus siekiantis žodis (baltų gintaro dirbiniai žinomi nuo neolito), baltų teritorijoje išplitęs greičiausiai iš Sembos. Šis žodis vėliau – skirtingais laikais – iš atitinkamų baltų dialektų pateko ir į kitas rytinės bei centrinės Europos kalbas (pvz.: rus. янтарь „gintaras“, vengr. gyantár „t. p.“ ir pan.), žr. dar Toporov PJ II 214tt. ir liter. Žr. dar glēsum.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 352–353 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Karaliūnas ALL XLIV 90tt., BPIŠ II 71tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.