jauge „Brachstube, Trockenscheune – jauja“ Nesselmann Thes. 59 (žr. dar Frischbier PW I 316) – Ryt. Pr. vok. žodis (provincializmas) < *jaujā (vargu ar kitokio kamiengalio) = lie. jáuja (→ jáujė), 13 jáujas (→ jáujus), la. jaũja „die Riege“; žr. dar Toporov PJ III 21t.
Turime balt. (subst.) *jaujā „patalpa javams džiovinti (ir kulti)“ resp. dial. (neutr.) *jáujă „t. p.“ (→ lie. dial. jáujas) < adj. (plg., pvz., s. v. garian) balt. *jauja- (resp. *jaujā-) „javinis (-ė)“, kuris – sufikso *-ja- (resp. *-jā-) vedinys iš subst. balt.(-sl.) *java- (> lie. jãvas) „javai“ (plg., pvz., lie. adj. *karja- „karinis“ ← subst. kãras, žr. Skardžius ŽD 62) < *jeva- „t. p.“ < ide. *i̯eu̯o- „t. p.“ (< *„miežiai“) > s. ind. yávaḥ „javai; miežiai“, av. yauua- “javai“ ir kt. (Pokorny IEW I 512, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 655 t).
Vak. baltai, aišku, bus turėję (subst.) *java- „javai“ (= lie. jãvas „t. p.“), tačiau jį bent jau pr. kat-mų šnektose išstūmė kitas žodis (gana senas), žr. arrien; plg. la. labība „javai“, kuris taip pat išstūmė la. *java- „javai“. Ir slavai yra praradę pirmykštį balt.-sl. *java- „javai“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 12–13 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 147t.; Kloekhorst EDHIL 263t.; Mayrhofer EWA II 404t.; Smoczyński SEJL 230, 232.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.