Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 54–56 psl.

iūrin

iūrin „Meer – jūra“ III 1071 [6711] (= mariũ „marių“ VE 5115 gen. pl.), III 11916 [752] (= mariosu „mariose“ VE 5822) acc. sg. (turbūt masc., žr. toliau); luriay „mer (Meer) – jūra“ E 66, kurį (= Luriay) nuo Potto (žr. KSB VI 114) įprasta taisyti į (*Juriay =) *iuriay (žr., pvz., Trautmann AS 373, Endzelīns SV 186, Toporov PJ III 93, PKP II 17, 276), plg. lagno parašymą raide (L- =) l- vietoj (*J- =) *i- (žr. I lagno). Taisyti *iuriay į (nom.-acc. sg. neutr.) *iurian (Endzelīns l. c.) nėra būtina. Šį (E 66) *iuriay = pr. *jūrʹai laikyti fem. (nom. pl.) lytimi (Trautmann l. c., Toporov l. c.) irgi labai rizikinga: III pr. kat-me (XVI a. vid.!) sutinkama inovacinė (i̯)ā-kamienė 55 pr. *-ai (nom. pl. fem.) atsirado greičiausiai ne E žodynėlio sudarymo laikais (XIII–XIV a.!), o gerokai vėliau (plg., pvz., s. v. v. broakay, yccroy).
Pr. (E) *jūrʹai „jūra“ [lie. dial. jūriai „t. p.“ (TiŽ II 309), jeigu jis tikrai autentiškas, galėtų būti iš jotv.] < *jūri̯ai „t. p.“– greičiausiai masc. pl. (nom.) tantum lytis [plg., pvz., lie. dial. jū́rės „jūra“ (pl. tantum!) LKŽ IV 432], kuri tiesiog arba per senesnę pr. *jūri̯ā „jūros; (pi. tantum) jūra“ (nom.-acc. pl. neutr.) matyt suponuoja pirmykštį neutr. singulare (nom.-acc.) tantum pr. *jūri̯ă „jūra“ (neutr.) *jūri̯an „t. p.“ [plg., pvz., lie. dial. jū́rė „jūra“ (sg. tantum!) LKŽ IV 431); šita neutr. pr. *jūri̯an „jūra“ (nom.-acc. sg.) III pr. kat-mo šnektoje bus išvirtusi į masc. pr. *jūrʹan „jūrą“ (acc. sg.) masc. (acc. sg.) pr. (III) iūrin „t. p.“ (tiesa, ją fem. lytimi laiko, pvz., Trautmann l. c., Pokorny IEW I 81, Toporov l. c.).
Pr. < vak. balt. (neutr., sg. tantum) *jūri̯ă „jūra“ (nom.-acc. sg.) artimiausiai giminiuojasi su ryt. balt. (fem., sg. tantum) *jūri̯ā „t. p.“ (nom. sg.), iš kurio yra a) sg. tantum lie. *jūri̯ā „jūra“ = la. jũŗa „t. p.“ bei lie. jū́rė „t. p.“ = la. jūre „t. p.“ ir b) pl. tantum lie. jū́rios „jūra“ = la. jũŗas „t. p.“ bei lie. jū́rės „t. p.“ = la. jūres „t. p.“; egzistavo dar balt. dial. (fem., sg. tantum) *jūrā „jūra“ (nom. sg.), iš kurio turime a) sg. tantum lie. jū́ra „t. p.“ = la. jũra „t. p.“ ir b) pl. tantum lie. jū́ros „jūra“ = la. jũras „t. p.“. Plačiau dėl tų lie. ir la. žodžių žr. Būga RR II 271t., LKŽ IV 430–434, ME II 122.
Tie balt. *jūri̯ă „jūra“ (neutr.) bei *jūri̯ā- „t. p.“ (fem.) ir *jūrā „t. p.“ (fem.) kildintini matyt iš *„vandens plotas, ežeras, pelkė ir pan.“ Pirmiausia, tai rodo jų giminaičiai lie. jáura „klampynė, bala; balos žemė, šaltažemis ir pan.“ bei panašiõs reikšmė̃s lie. (masc.) jáuras (LKŽ IV 315), vestini iš balt. dial. (fem.) *jāurā „vandens plotas, ežeras, pelkė ir pan.“ (plg. Būga RR II 273) resp. (turbūt neutr.) *jāură „t. p.“, egzistavusių greta balt. dial. *jauri „t. p.“, iš kurio yra suom. järvi „ežeras“ ir pan. (Būga l. c.).
Šitie subst. balt. dial. *jāurā (fem.) resp. *jāură (neutr.) yra ā- resp. o-kamienių formantų *-ā- resp. *-a- (matyt adjektyvinių, 56 žr. toliau) išplėstas pirmykštis subst. balt. *jāur < *ēur „vanduo, šlapuma“ (K-kamienis nom.-acc. sg. neutr., sg. tantum), turėjęs iš ide.loc.“ formų „grynasis kamienas“ ir „grynasis kamienas + *-i“ (žr. Mažiulis BS 251t.) paveldėtas „loc. formas – a) balt.loc.“ (= „grynasis kamienas“) *ūr „vanduo, šlapuma“ (iš čia – pr. wurs, žr.) *jūr (su *j- iš *jāur) ir b) balt.loc.“ ( = „grynasis kamienas + *-i“) *ēuri „t. p.“ *jāuri (davusi atskirą subst. balt. dial. *jāuri, žr. anksčiau) bei *ūri „t. p.“ *jūri. Iš tų „loc.“ formų balt. (*ūr ) *jūr resp. (*ūri ) *jūri, jas išplečiant adjektyviniais *-a- arba *-ā-, bus atsiradę substantyvai balt. dial. (*jūr + *-ā- >) *jūrā „jūra“ (fem.) resp. vak. balt. (*jūri + *-ă- >) *jūri̯ă „t. p.“ (neutr.) bei ryt. balt. (*jūri + *-ā- >) *jūri̯ā „t. p.“ (fem.), plg. s. v. v. garian, iuse. Be to, lie. jáurė „jaura“ resp. (i̯o-kamienis) jáuris „t. p.“ (LKŽ IV 315–316) galėtų būti iš balt. dial. *jāuri̯ā (fem.) resp. *jāuri̯ă (neutr.), t. y. jie galėtų minėtu būdu suponuoti aną „loc.“ formą balt. *jāuri < *ēuri.
Subst. balt. *ēur/*ūr- „vanduo, šlapuma“ yra matyt balt.-sl. *ēur/*ūr- „t. p.“, kuris gali slypėti sl. vediniuose – rus. dial. юри́ть „jaudintis, skubėti ir pan.“, lenk. jurzyć (się) „pykti, jaudinti(s)“ ir kt. (apie tai plačiau – Toporov III 95t.). Balt.-sl. *ēur/*ūr- „vanduo, šlapuma“ < ide. *ēur/*ūr- „t. p.“ < *euHr/*uHr- „t. p.“, kurio veldiniai – s. isl. úr „smulkus lietus“, s. angl. ear „jūra“, lo. ūr-īna „Harn“, arm. ǰowr „vanduo“ ir kt.; plg. ide. *euHr/*uHr- „vanduo, šlapuma“ ide. *u̯e(H)r- “t. p.“ > s. ind. vā́r „vanduo“ (neutr.), toch. A wär „t. p.“, toch. B war „t. p.“ ir kt. Žr. (resp. plg.), pvz., Būga RR II 273tt., Trautmann BSW 335, Fraenkel LEW 198 (ir liter.), Pokorny IEW I 80t., Toporov III 96t. (ir liter.), Gamkrelidze-Ivanov IJI II 672.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Adams DTB 577t.; Darms VAG 435t.; Derksen EDSIL 213t.; Matasović EDPC 424; Mayrhofer EWA II 544t.; Orel HGE 437; Smoczyński SEJL 239t.; Vaan EDL 644.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.