kaāubri „dorn (Dorn, Dornstrauch) – dyglys, erškėtis“ III 10512 [6530], nom. (vietoj laukiamo acc.) sg. fem., kuris matyt buvo ir „dagys“ (= dagius VE 5020 acc. pl.); taisytinas į *kāubri „t. p.“ < *kāubrī „t. p.“ < *kaũbrē „t. p.“ (ē-kamieno nom. sg. fem.). Šį kaāubri = *kāubri taisyti į *kāubrī = (acc sg.) *kaubrin (Endzelīns FBR XIV 100) nėra reikalo (plg. ir Endzelīns SV 186, Schmalstieg OP 73, Toporov PJ III 104t.): vok. (III 10411) Dorn buvo suvoktas kaip nom. sg. ir išverstas į pr. nom. sg. lytį (panašių atvejų nemaža pr. kat-muose!).
Pr. kaāubri = *kāubri „dyglys, erškėtis, Dorn(strauch)“ įprasta etimologiškai sieti su germ. žodžiais – s. saks. hiopo „Dornstrauch“, s. v. a. hiufo „t. p.“ ir pan., čia įžiūrint vak. balt.-germ. izoleksą (Trautmann AS 349, Endzelīns l. c., Stang Vergl. Gr. 13, Stang LS 27, 71, 78), kuriai lytį ide. dial. *ḱeub- „Dorn, Dornstrauch“, pats dėl jos turėdamas abejonių, atstato Pokorny IEW I 595. Tokios etimologijos trūkumas yra tas, kad jos autoriai, formaliai išskirdami žodžio pr. *kaubri šaknį *kaub- ir sufiksą *-r-, net nebando nagrinėti svarbiausio dalyko – pačios šio pr. žodžio darybos istorijos.
Atrodo, kad subst. pr. *kāubri „dyglys, erškėtis; dagys“ < *kaubrē „t. p.“ yra iš „erškėčio dyglys“ (jis turi tam tikro lenktumo!) < *„lenktai smailas dalykas“ < balt. dial. *kaubrē „lenktai išsikišęs resp. iškilęs dalykas“ (dėl tokios semantinės evoliucijos plg. reikšmių sąsają, pvz., s. v. a. parrēn „styroti, kyšoti“ ir s. isl. barr „spyglys, spygliuotis“ ir kt., žr. Urbutis BEE I 82) > lie. dial. kaũbrė̃ „kalnelis, kalva“ (< *„lenktai išsikišęs resp. iškilęs dalykas“, kitaip semantinę jo kilmę 61 suvokia Schmalstieg OP 74, Toporov PJ III 105). Subst. balt. dial. (pr.-lie.) *kaubrē „lenktai išsikišęs resp. iškilęs dalykas“ yra fleksijos *-ē vedinys matyt iš adj. balt. *kaubra-/*kaubrā- “lenktai išsikišęs“, plg., pvz., lie. dial. bendrė̃ „bendra pieva“ = „bendras dalykas“ ← adj. bendrà (fem.) resp. beñdras (masc.). Adj. (o/ā-kamienis) balt. *kaubra-/*kaubrā- „lenktai išsikišęs (dengiantis)“ (→ subst. lie. kaũbras „kauburys“) = adj. (o/ā-kamienis) sl. *kaubra-/*kaubrā- „t. p.“ (→ subst. *kubrъ resp. *kubrā, žr. ESSJ XIII 77) yra sufikso *-ra- (*-rā-) vedinys iš verb. balt.-sl. *kaub-/*keub-/*kū̆b- „lenkti (linkti) išsikišančiai (dengiančiai)“, iš kurio yra dar, pvz.: lie. verb. (*keub- >) kiaũb-ti „išgursti, išnykti“ (LKŽ V 684) resp. (*kub- >) kùb-ti „linkti (prie žemės)“ (LKŽ VI 753), taip pat sl. (verb. *keub- → adj. *keuba-/*keubā- →) subst. *čubъ resp. *čuba (plg. ESSJ IV 126) ir pan. Tas verb. balt.-sl. *keub-/*kaub-/*kū̆b- suponuoja matyt verb. ide. dial. * (s)keub-/*(s)koub-/*(s)kū̆b- „lenkti (linkti) dengiančiai/dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)“ (→ subst. s. v. a. houf „krūva“, huf „Hüfte“, ags. hiopo „Dornstrauch“ ir kt., plg. Stang LS 27), kuris yra determinatyvo *-b- išplėstas verb. ide. *(s)keu-/*(s)kou-/*(s)kū̆- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. keuto).
Verb. ide. *(s)keu-/*(s)kou-/*(s)kū̆- „lenkti (linkti) dengiančiai/dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)“ + determinatyvas *-p- davė verb. ide. *(s)keup-/*(s)koup-/*(s)kū̆p- „t. p.“, kuris, už verb. ide. dial. *(s)keub-/*(s)koub-/*(s)kū̆b- „t. p.“ būdamas matyt senesnis [čia pirmykštė fonema ide. *-p- yra turbūt „suskilusi“ į ide. *-p- ir ide. dial. *-b-, plg. s. v. kabīuns (straipsnio gale)], paliko veldinių daugelyje indoeuropiečių kalbų [žr. Pokorny IEW I 591t. s. v. keup- ir, man rodos, Pokorny IEW I 956 s. v. (s)keup-]. Iš čia – ir verb. balt.-sl. *keup-/*kaup-/*kū̆p- “lenkti (linkti) dengiančiai“ > lie. kaũp-ti „daryti kaupą, krūvą“ (= „daryti iš žemės ir pan. tam tikrą lenktą dengimą“) ir kt., dėl medžiagos (daugiausia šio balt.-sl. verb. vediniai) žr., pvz., Fraenkel LEW 231 (s. v. kaũpas), 313 (s. v. kupetà), 314 (s. v. kuprà), Toporov PJ III 105t., 283t., ESSJ XIII 107t. (s. v. *kupa), 114t. (s. v. *kupъ I). Dar galima priminti iš to paties balt.-sl. 62 verb. išvestą sufikso *-ra-/*-rā- adjektyvą balt.-sl. *kaupra-/*kauprā- „lenktas dengiančiai“ = „lenktai išsikišęs“, iš kurio bus atsiradę lie. subst. kaũpras „iškilimas“ bei kauprà „t. p.“ (LKŽ V 439), sl. subst. *kuprъ (dėl jo žr. ESSJ XIII 114), taip pat ryt. balt. (adj. *kauprā-/*kaupra- →) subst. *kauprē (plg. tai, kas anksčiau pasakyta dėl subst. balt. dial. *kaubrē darybos) > lie. kaũprė̃ „iškilimas“ (LKŽ V 439) = la. kàupre „kleiner Hügel, Hügelrücken“ (ME 117).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 60–62 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes HS CIX (2) 223tt.; Orel HGE 171; Smoczyński SEJL 266 išn. 215.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.