apisorx „ysenbart (Eisvogel) – tulžys“ E 772. Vok. ysenbart (E 772) atitinka XV amžiuje užfiksuotą v. ž. isenbart „Eisvogel“ (Suolahti Dt. Vogelnam. 8t.). Pr. apisorx yra sudurtinis žodis. Jo sandas api- suponuoja matyt i-kamienį pr. dial. *api-s „upė“, kurio „dubletas“ buvo ē-kamienis pr. dial. *apē „t. p.“ (žr. ape). Antrasis sandas -sorx yra greičiausiai *-sargs < *-sargas, tik neaišku, ar jis atsirado iš subst. pr. *sargas (= lie. sárgas, la. sar̂gs), ar yra padarytas (remiantis balsių kaita) tiesiog iš verb. pr. *serg- „sergėti, saugoti“ (žr. s. v. absergīsnan). Panašiai pasakytina ir apie pr. but-sargs (žr. butsargs) antrąjį sandą; žr. dar sarxtes. Taigi pr. apisorx „tulžys“ bus reiškęs „upės saugotoją“. Tokia reikšmė bus atsiradusi 88 iš to, kad tulžiai mėgsta tupėti „ant kokios nors ant vandens pasvirusios šakos arba ant stačio, iš vandens išsikišusio akmens, arba ant ramsčio, permesto per upelį. Iš ten jie tykoja savo grobio vandenyje [t. y. „stebi, sergsti upę“. – V. M.], o tas grobis – tai mažos žuvytės“ (Ivanauskas LP III 24). Net ir pabaidytas tulžys nesitraukiąs nuo upės (t. y. nepalieka jos = „sergsti upę“): jis „pasileidžia skristi palei patį vandenį, sekdamas visais upės vingiais“ (Ivanauskas l. c.). Tiesa, Trautmannas (AS 301 ir liter.) pr. apisorx sandą -sorx siejo su pr. sarke „šarka“ (žr.), bet toks siejimas nėra patikimas ne vien dėl to, kad -sorx formaliai artimesnis -sargs (negu žodžiui sarke), bet ir dėl to, kad tulžys tiek savo išvaizda, tiek ir elgesiu nėra panašus į šarką (plg. Endzelīns SV 143).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 87–88 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 8; Hinze LgB IV 189t., V–VI 176; Larsson NCOP 39t.; Matzenauer BKAS 21; Stundžia BSI XVIII 196.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.