karige „ebirboͤm (Eberesche) – šermukšnis“ E 610 nom. sg. fem. = pr. *karīgē (žr. toliau). Dėl vok. (E 610) ebirboͤm plg. v. v. a. ëberboum „Eberesche – šermukšnis“ (Lex 35), žr. dar Nesselmann Thes. 66, 125 Trautmann AS 353 (ir liter.). Pr. karige skaitymas pr. *karige ar net *karija (Toporov PJ III 232: *„karige; *karija?“) yra aiškiai ydingas: E šnekta neturėjo nom. sg. fieksijų * e resp. *-ă – tokių trumpųjų fleksinių balsių (nom. sg.). Pr. karige „šermukšnis“ fonetinė vertė, jo daryba, o dėl to ir pati jo kilmė, nors ir iškelta keletas hipotezių (apie jas žr. Toporov PJ III 229tt. ir liter.), nėra išaiškinta – „этимология слова остается неясной, хотя было предложено несколько сопоставлений“ (Toporov PJ III 229). Manau, kad pr. *karīgē „šermukšnis“ yra pr. (ar vak. balt.) inovacija, pakeitusi pr. *kermuksā „t. p.“ (< balt. *kermukśā „t. p.“) ar pr. *kermukšā „t. p.“ (< *kermuksjā „t. p.“ < balt. *kermukśjā „t. p.“, žr. toliau.
Vėlyvosios balt. prokalbės šermukšnio pavadinimu laikau tokius i̯a-/i̯o-kamienius subst. (nom. sg. fem. resp. masc.): balt. > ryt. balt. *kermukśjā/*kermukśjas „šermukšnis“ ir ryt. balt. dial. *kermaukśjā/*kermaukśjas „t. p“; būtent šie, performavus jų vokalizmą *-u-/*-au- į la. -ū-/-au-/ uo- (dėl to plg. Mažiulis BS 43tt.), davė la. cḕ̹rmūkša „t. p.“ (< *kermuksjā < *kermukśjā), cḕ̹rmaûkša „t. p.“ (< *kermauksja < *kermaukśja), cḕ̹rmauksis „t. p.“ (< *kermauksjas < *kermaukśjas) bei cḕ̹rmuoksis „t. p.“ (dėl šio -uo- = -uo2- žr. Mažiulis l. c.), cḕ̹rmaûkslis „t. p.“ [su -kslis, perdirbtu iš *-ksīs (< *-ksjas < *-kśjas), plg. lie. dial. (šermù)kšlis- „t. p.“, žr. toliau] ir kt. Tuos pačius subst. balt. > ryt. balt. *kermukśjā/*kermukśjas „šermukšnis“ resp. ryt. balt. dial. *kermaukśjā/*kermaukśjas „t. p.“ minėtu būdu suponuoja ir toks la.-lie. „šermukšnis“ (su la. s- = lie. š- ≤ *k-, žr. toliau): la. sērmuksis „t. p.“ (≤ *kermuksjas < *kermukśjas), sḕ̹rmukša „t. p.“ (≤ *kermukšjā < *kermukśjā), sḕ̹rmauksis „t. p.“ (≤ *kermauksjas < *kermaukśjas), sḕ̹rmàukslis „t. p.“ [≤ *kermauksīs (su *-ksīs, perdirbtu į la. -kslis) < *kermauksjas < *kermaukśjas], sẽrmuoksis „t. p.“ ir kt. (ME IV 829t.), lie. šermùkšnis „t. p.“ [≤ *kermukš-īs (su *-kšīs, perdirbtu į lie. -kšnis, plg. s. v. abskande) < *kermukśjas], šermùkšnė „t. p.“ bei šermùkšlė „t. p.“ [≤ *kermukšė (su *-kšė, perdirbtu į lie. -kšnė resp. -kšlė) ← *kermukśjā], šermùkšlis 126 „t. p.“ [≤ *kermukšīs (su *-kšīs, perdirbtu į lie. -kšlis) < *kermukśjas] ir kt. (LKŽ XIV 658–660). Visais šiais atvejais inicialinis ryt. balt. *k- atskiruose lie.-la. dialektuose buvo perdirbtas į la. s- resp. lie. š-: a), pvz., la. *kermuksis dėl *k- disimiliacijos (su tolimesniu *-k-) bei asimiliacijos (su *-s-) išvirto į la. sḕ̹rmuksis; b) dėl panašių disimiliacijos–asimiliacijos procesų, pvz., iš lie. *kermukšīs atsirado lie. šermùkšis (→ šermùkšnis resp. šermùkšlis); plg., pvz., ESSJ IV 69.
Subst. balt. *kermukšjā/*kermukśjas „šermukšnis“ bei balt. dial. *kermaukśjā/*kermaukśjas „t. p.“ yra, man rodos, iš subst. *„aitrus (dėl vaisių skonio) medis“ < *„kas aitrus“ (plg. ESSJ IV 68, Toporov PJ III 230) – fleksijų *-jā-/*-ja- vediniai (su įterptiniu *-k- prieš *-ś-, plg. s. v. abskande) iš o-/ā-kamienio adj. balt.-sl. *kermuśa-/*kermuśā- „aitrus (herb.)“ resp. (su apofoniškai iš *-uś- kilusiu *-auś-) balt. sl. dial. *kermauśa-/*kermauśā- „t. p.“ [dėl darybos plg., pvz., lie. subst. sẽnis/sẽnė „senas žmogus“ (su –is/-ė < balt. *-jas/*-jā) ← adj. sẽnas/senà]. Iš šio balt.-sl. adjektyvo atsirado subst. sl. *kermuśā „kas aitrus“ > *„aitrus (dėl žiedų kvapo) medis“ resp. sl. dial. *kermauśā „t. p.“ → *čermъxa „ieva“ (> rus. dial. черёмха „t. p.“ ir kt.) resp. sl. dial. *čermuxa „t. p.“ (> rus. черёмуха „t. p.“ ir kt.), dėl darybos plg., pvz., lie. subst. pálša „karšis“ < *„palša žuvis“ ← adj. pál̃šas/palšà „fahl“. Kaip iš lie. adj. pál̃šas/palšà turime ir vedinį (fleksinį) subst. pál̃šis/pál̃šė „palšas gyvulys ir pan.“ (su -is/-ė iš balt. *-jas/*-jā!), panašiai iš adj. balt.-sl. *kermuśa-/*kermuśā- „aitrus (herb)“ resp. balt.-sl. dial. *kermauśa-/*kermauśā- „t. p.“ bus atsiradę substantyvai balt.-sl. *kermuśjā/*kermuśjas „kas aitrus“ resp. balt.-sl. dial. *kermauś-jā/*kermauśjas „t. p.“, iš kurių turime rus. черемша́ „miškinis česnakas (Allium ursinum)“, slovėn. črêmoš „t. p.“ ir pan. resp. serb.-chorv. dial. srȉjemuša „t. p.“, srȉjemuš „t. p.“ ir kt. Minėtą subst. balt.(-sk) *kermuśjā/*kermuśjas „kas aitrus“ suponuoja ir subst. lie. dial. kermušė/kermušis „laukinis česnakas“ (LKŽ V 613).
Adj. balt.-sl. *kermuśa-/*kermuśā- „aitrus“ (su *-ś- iš *-s- po *-u-) yra kilęs, man rodos, iš senesnio adj. balt.-sl. *kermuśā-/127 *kermuśa- „rėžiantis, pjaunantis“ (plg. pvz adj. lie. kartùs „bitter“ ir pan. < *„rėžiantis, pjaunantis“, žr. kārtai), iš kurio bei iš (adj. balt.-sl. *kermuśā-/*kermuśa- „rėžiantis, pjaunantis“ →) subst. (subst. mob.) balt.-sl. *kermuśjā/*kermuśja- „kas rėžiantis, pjaunantis“ bus išriedėję lie. substantyvai (subst. mob.) kérmuša „Schraubenspitze des Bohrers“ resp. kérmušas „t. p.“ ir (su -ė iš balt.-sl. *-jā) kermušė̃ (kérmušę) „t. p.“ resp. (su -is iš balt.-sl. *-ja-) kermušis „t. p.“ (LKŽ V 613); pastarųjų lie. žodžių kilmę kitaip aiškina Fraenkel LEW 243 (s. v. kérmušas), plg. Toporov PJ III 231.
Tas adj. balt.-sl. *kermuśa- (*kermuśā-) „rėžiantis, pjaunantis“ < adj. balt.-sl. *kermusa- (*kermusā-) „t. p.“ (su *-s-, po *-u- išvirtusiu į *-ś-) yra, man rodos, iš adj. (o/ā-kamienio) ide. dial. *(s)kermuso- „t. p.“, egzistavusio greta lyčių adj. (o/ā-kamienių) ide. dial. *(s)kre(o)muso- „t. p.“ [> *„aitrus“ > subst. gr. κρέμυον „svogūnas“] resp. *(s)kre(o)meso- „t. p.“ [> *„aitrus“ > subst. germ. *hramesa- „Allium ursinum L.“ (dėl jo žr. Kluge EWDS 580 s. v. Rams) ir pan. (dėl medžiagos žr. dar Pokorny IEW I 580t.). Šiose adj. ide. dial. lytyse, atmetus jų sufiksus *-us- resp. * es-, slypi galbūt subst. ide. *(s)kerm-/*(s)krem- „rėžimas, pjovimas“, plg., pvz., subst. ide. *u̯et- „metai, Jahr“ vedinius adj. ide. dial. *u̯et-us- (> lie. vẽt-uš-as „senas“ ir pan.) resp. *u̯et-es- [> lo. vet-er-is „senas“ (gen. sg.) ir pan.]. Subst. ide. *(s)kerm-/*(s)krem- „rėžimas, pjovimas“ galėtų būti sufikso *-(e)m- vedinys iš verb. ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „rėžti, pjauti“ (plg., pvz., subst. ide. *ghei-m-/*ghi̯-em- „žiema ir pan.“ darybą, žr. s. v. semo), dėl kurio žr. s. v. v. kyrteis, scordo; plg. Toporov PJ III 231 ir liter.
Dabar grįžkime prie subst. pr. *karīgē „šermukšnis“ (= karige E 610). Man rodos, kad jis yra iš subst. (subst. mob.) pr. *„aitrus (dėl vaisių skonio) medis“ < *„kas aitrus“ (fem.) – fleksijos *-ē (< balt.-sl. *-jā) vedinys (plg. s. v. glumbe) iš ā(o)-kamienio adj. pr. *karīgā- „aitri“ (: *karĩga- „aitrus“), o šis – sufikso pr. *-īgā-/*-īga- vedinys iš adj- pr. *karā-/*kara- „aitrus“ (ar *karjā-/*karja- „t. p.“?); dėl darybos plg. subst. (scom.) lie. kairyga „kairys, kairiarankis“ (LKŽ V 65) ← adj. (ā-kamienis, 128 fem.) *kairīgā- „kairys“ [: masc. *kairīga- „t. p.“, plg. adj. lie. kvailà/kvaĩlas → subst. (scom.) kváila „kvailys“, žr. Skardžius ŽD 40], kuris – sufikso *-īgā- (: *-īga-) vedinys iš adj. lie. kaĩras/-à „kairys“ (ar kaĩrias/-ià „t. p.“?) „kairys“ (plg. Skardžius ŽD 104).
Tas adj. pr. *kara-/*karā- (ar *karja-/*karjā-?) „aitrus“ yra matyt iš „rėžiantis (rėžtas), pjaunantis (pjautas)“ (plg. s. v. kerberse) – vedinys iš balt.(-sl.) *(s)ker- „pjauti, kirsti ir pan.“ (žr. anksčiau); dėl darybos plg. lie. adj. (o/ā-kamieno) *gana- „genantis“ (> subst. gãnas „piemuo“) ← verb. gen- „ginti“ arba pr. adj. *galas „geliantis“ (> subst. „mirtis“) ← verb. *gel- „gelti“ (plg. s. v. gallan), gr. adj. ὁλκός „traukiantis“ ← verb. ἕλκ-ω „traukiu“ ir pan.
Pr. subst. *karīgē „šermukšnis“ < *karīgē „aitrus (dėl vaisių skonio) medis“ < pr. scom. *karīgē „kas aitri“ (fem.: scom. *karīgīs „kas aitrus“ masc.) bus pakeitęs senovinį (vak.) balt. subst. *kermukśā „šermukšnis“ (ar *kermukśjā „t. p.“), prie pastarojo prisiderindamas gramatine gimine (fem.); kitaip sakant, inovacinis pr. subst. (karige E =) *karīgē „šermukšnis“ [fem., o ne masc. *karīgīs „t. p.“ (< *-gjas)] rodo, kad senovinis pr. „šermukšnis“ buvo: pr. subst. *kermuksā (< balt. *kermukśā) „šermukšnis“ ar pan. (fem.!), o ne pr. subst. *kermuksas „t. p.“ (< balt. *kermukśas „t. p.“) ar pan. (masc.!), žr. anksčiau. Tai, kad prūsams vietoj senovinio „šermukšnio“ atsirado inovacinis, nulėmė matyt prūsų prietaringumas – tam tikras tabu (dėl mitologinių šermukšnio ryšių su dangiškaisiais dievais, žr. N. Vėlius, Senovės baltų pasaulėžiūra, Vilnius 1983, p. 118t.); plg., pvz., tokį gana didelio (archajiško) prūsų prietaringumo atspindį – senovinių žodžių „mirti“ (verb.) bei „mirtis“ (subst.) tabuistinį išnykimą pr. kalboje (žr. s. v. v. aulāut, gallan). Tabuistiniai prietarai gal buvo faktorius (ekstralingvistinis!), skatinęs ir tam tikrą lie.-la. (ryt. balt.) „šermukšnio“ bei paties balt. „šermukšnio“ fonetinį resp. derivacinį perdirbimą (apie jį žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 124–128 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 41; Matzenauer BKAS 62.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.