kartano „stange (Stange) – kartis“ E 636 subst. nom. sg. fem. = pr. *kartanɔ̄, t. y. *kartanā, kurio diftongas *-ar- bus buvęs akūtinis ne vien dėl jo parašymo -ar- [= k-ar-tano (ne *k or tano!), plg. s. v. galwo], bet ir dėl šio pr. žodžio giminystės su lie. kártis „t. p.“- = la. kãrts „t. p.“ < ryt. balt. *kártis „t. p.“ (su akūtiniu *-ár-!).
Minėtų pr. ir ryt. balt. žodžių giminystė yra visuotinai (ir šiaip jau teisingai) pripažinta, tačiau jos santykiai visgi nėra labai aiškūs, kadangi išsamesnė tų žodžių istorinės darybos analizė iki šiol nebuvo atlikta (čia tam tikra išimtis – dėl pr. kartano darybos – tėra Endzelīns SV 44, bet apie tai žr. toliau). Juk tokia analize neparemtas išskyrimas (nors ir teisingas) sufikso -an- žodyje pr. kartano (pvz. Nesselmann Thes. 66, Berneker PS 297, Trautmann AS 353, Fraenkel LEW 225, Toporov PJ III 237) arba sufikso *-ti- žodyje ryt. balt. *kártis (pvz. ME II 202, Skardžius ŽD 327, Toporov PJ III 238) yra tik pradžia to, ko reikia nušviesti minėtų žodžių darybos istorijai – svarbiausiam (pirmaeiliui) jų etimologijos klausimui.
Subst. ryt. balt. *kártis „Stange“ yra sufikso *-ti- vedinys greičiausiai iš verb. balt. *kár- „kabinti, (auf)hängen“ (su akūtiniu balt. *-ár-!) > lie. kár-ti „t. p.“ = la. kãr-t „t. p.“ (dėl šio verb. balt. *kár- kilmė̃s žr. toliau); plg,, pvz., lie. (subst.) dė́tis „Eierstock der Vögel; vieta, kur vištos ir pan. deda kiaušinius“ = „tai, kas dedama; tai, kur kas (kiaušiniai) dedama“ < (nomen actionis) „dėjimas“ – sufikso vedinį iš verb. lie. dė́- „dėti, legen“ < balt. *dḗ- „t. p.“ Taigi ryt. balt. (subst.) *kártis „Stange“ yra matyt iš *„kabinimas“ (nomen actionis) > *„tai, kas kabinama (pakabinta); tai, kur (ant ko) kas kabinama“ (plg. Jēgers Verk. Bedeut. 16tt., 26). Tokią ryt. balt. *kártis „Stange“ semantinę kilmę remia etnografiniai duomenys: lietuvių ir latvių 132 (matyt ir kitų baltų) namuose palubėje pakabinta kártis atliko svarbų vaidmenį – ant jos buvo kabinami drabužiai ir pan. (plg. Jēgers l. c.).
Pr. *kártanā „kartis, Stange“ yra turbūt iš senesnio pr. *kártenā „t. p.“; čia dėl sufikso pr./balt. * en- > *-an- resp. dėl balsio pr./balt. *-e- > *-a- žr. Endzelīns LVG 75, 293, SV 44, BVSF 17 (§ 12 d), 21 (§ 20), Skardžius ŽD 227. Šio pr. *kartanā „kartis“ < *kartenā „t. p.“ (ar pirmykščio pr. *kartanā „t. p.“?) darybos, o dėl to ir pačios etimologijos problema iki šiol (žr. ypač Endzelīns SV 44, 190, Toporov PJ III 237t.), kaip minėjau, nėra išspręsta.
Galima būtų spėti, kad subst. pr. *kártenā „kartis“ (> pr. *kártanā „t. p.“) yra iš (subst.) pr. *„tam tikra kartis“ ← adj. (ā-kamienis, fem.) pr. *kártenā „kártinė (panaši į kartį)“ – sufikso *-en- vedinys iš subst. vak. balt. *kártis „kartis, Stange“ (= ryt. balt. *kártis „t. p.“, žr. anksčiau), plg., pvz., lie. (žem.) adj. mė́l-enas „mėlynas“ ← subst. (nom. pl.) mė́lys „mėlyni dažai“ (Skardžius ŽD 229). Toliau, plg., pvz., lie. subst. kot-enà (kót-eną) „augalo liemens, stiebo dalis pagal šaknį; šakniastiebis“ (LKŽ VI 385) = „tam tikras kotas“, kildintiną (bent jau pirmykščio darybos modelio atžvilgiu) iš adj. lie. *kā́t-enā „kotinė (panaši į kotą)“ – vedinio iš subst. lie. *kā́ta- „kotas, Stiel, Stengel“ > kótas „t. p.“ Dėl pr. subst. *kartenā „kartis, Stange“ ← adj. *kart-enā „kartinė (panaši į kartį)“ ← subst. (pr.) *kartis „kartis, Stange“ plg. lie. (dial.) subst. kart-ìnė̃ „kartis, apyvarpstis“ (LKŽ V 339t., taip pat subst. kárt-ìnis „t. p.“ LKŽ V 340 s. v. 1 kártinis), galintį būti iš lie. adj. (fem.) kárt-ìnė „panaši į kartį“ [pvz. frazėje: kártinis spragilas „į kartį panašus (karties ilgumo) spragilas“ LKŽ V 340 s. v. 2 kártinis, -ė] ← subst. kártis „Stange“. Taigi subst. pr. *kartenā „kartis“ galėtų iš kilmės būti ne diminutyvas ar amplifikatyvas (sic Endzelīns SV 44), o adjektyvas (virtęs substantyvu) su sufiksu *-en-, kuris čia savo darybine reikšme (reliacine) bus buvęs sinonimas sufiksui *-in-.
Bet, man rodos, kur kas patikimiau suponuoti, kad minėtieji adjektyvai (reliacinės reikšmė̃s) pr. *kárt-enā (fem.) resp. lie. 133 (dial.) kárt-tìnė (fem.) yra sufikso pr. *-en- resp. lie. -in- vediniai ne iš subst. pr. *kartis „Stange“ (jis, manau, iš viso neegzistavo, žr. toliau) resp. lie. kártis „t. p.“, o iš adj. = partic. praet. pass. pr. *karta- „(pa)kartas, (pa)kabintas“ resp. lie. kárta- „t. p.“; plg., pvz., lie. partic. praet. pass. véltas „(su)veltas“ → adj. (fem.) *velt-enā „(su)veltinė“ (→ subst. vélt-enos „rutuliukai, kurie plaunantis atsiranda nuo odos“) resp. lie. partic. praet. pass. riẽktas „(at)riektas“ → adj. (fem.) riekt-ìnė „riekimui skirtoji“ (žr. Skardžius ŽD 254t.). Taigi manyčiau, kad substantyvai pr. *kartenā „kartis“ resp. lie. (dial.) kartinė̃ „t. p.“ bus atsiradę (aišku, savarankiškai) iš subst. *„tai, kas skirta kabinimui“ ← adj. (fem.) *„(pa)kabintinė“ = [*„(pa)kabinimui skirtoji“] ← partic. praet. pass. *„(pa)kabinta, (pa)kabinama“. Subst. lie. dial. kart-inė̃ (greta kart-ìnė) dėl kirčiavimo plg., pvz., su subst. lie. raugt-inė̃ (greta ráugt-ìnė) „tam tikras indas sviestui ar rūgusiam pienui laikyti;…“ (Skardžius ŽD 264, LKŽ XI 288t. s. v. v. 2 raugtinė̃ ir 1 ráugtinė) ← adj. (fem.) raugt-ìnė „raugimui skirtoji“ (resp. adj. masc. raugt-ìnis; greta lie. adjektyvų su -t-ìnis yra ir lie. adjektyvų su -t-inỹs, žr. Skardžius ŽD 263) ← partic. praet. pass. ráugta- „raugtas“.
Reikia pasakyti, kad lie. kalboje sufikso -en- adj. dariniai yra nepalyginamai retesni ir daugeliu atvejų archajiškesni nei sufikso -in- adj. dariniai (plg. Skardžius ŽD 229, 239tt.); atrodo, kad panašiai yra buvę ir pr. kalboje. Šitai leidžia spėti, kad a) jeigu greta lie. [partic. praet. pass. kárta- „(pa)kabintas“ →] adj. (fem.) kartìnė → (dial.!) subst. kartìnė̃ „kartis“ turime lie. subst. kártis „t. p.“ < ryt. balt. subst. *kártis „t. p.“ (dėl jo žr. anksčiau), tai b) greta pr. [partic. praet. pass. *kárta- „(pa)kabintas“ →] adj. (fem.) *kártenā → subst. *kártena „kartis“ žodis (subst.) pr. resp. vak. balt., atitinkantis ryt. balt. subst. *kártis „t. p.“, galėjo visai neegzistuoti. Todėl man rodos, kad šalia ryt. balt. subst. *kártis „kartis, Stange“ buvo vak. balt. subst. *kártenā „t. p.“ (o ne vak. balt. subst. *kártis „t. p.“). Taigi esu linkęs manyti, kad substantyvuose ryt. balt. *kártis „Stange“ ir vak. balt. *kartenā „t. p.“ (> pr. *kartenā „t. p.“ → *kartanā „t. p.“) slypi verb. balt. *kár- „karti, (pa-)kabinti“ 134 (> lie. kár-ti „t. p.“ = la. kãr-t „t. p.“) = *„virve ir pan. (ap)sukant (pa-, pri )kabinti ką nors“ = *„(ap)sukant (pa-, pri-)rišti ką nors“ [dėl semantikos plg., pvz., verb. lie. kabìnti frazėje: Ir prikabìno bėrą žirgelį pri alyvo šakelių „ir pririšo (apsukdamas pavadžiu apie „alyvo šakeles“) bėrą žirgelį…“ LKŽ V 21; žr. dar s. v. paccaris], o šis suponuoja matyt verb. ide. *(s)ker(H)- : *(s)kor(H)- : *(s)kr̥(H)- „(ap)sukti(s), (ap)lenkti(s)“. Šio ide. verb. pėdsakai, man rodos, slypi tam tikroje (atskirai tyrinėtinoje) dalyje tų ide. kalbų žodžių, kuriuos pateikia Pokorny IEW I 935tt. [s. v. 3 (s)ker- „drehen, biegen“], 933 [s. v. 1. (s)ker- „einschrumpfen“], 933tt. [s. v. 2. (s)ker- „springen“], 584t. (s. v. kert- „drehen“), pagaliau, ir Pokorny IEW I 573 [s. v. 5. (ker-?) „hangen, hängen“]; žr. dar s. v. v. corto, kraclan.
Pridurtina, kad matyt tos pačiõs, kaip ir verb. ryt. balt. *kár- „karti, (pa)kabinti“ (žr. anksčiau), kilmė̃s žodžiai (t. y. semantiniai homonimai) yra ir šie, rodos, niekieno nenagrinėti lie. verba: kárti [*„suk(inė)ti(s)“ >] „keliauti ten ir atgal“ (LKŽ V 338 s. v. 2 kárti), kárti (ką̃ra, kãro) [*„susisukti“ >] „pasidaryti liesam, įdubusiu pilvu“ (LKŽ V 338t. s. v. 3 kárti; plg. lie. (Ds): ãnas visaĩ susisùkęs (nuo prasto maisto ar nevalgymo) „jis visai suliesėjęs (nuo prasto maisto ar nevalgymo)“], kárti (ką̃ra, kãro) [*„suktis, lenktis“ >] „lenktis žemyn, svirti“ (LKŽ V 339 s. v. 4 kárti). Kildinti verb. ryt. balt. *kár- „karti, (pa)kabinti“ iš verb. ide. *(s)ker- „pjauti“ (Jēgers KZ LXXX 22t., plg. Fraenkel LEW 224t.) vargu ar galima: reikšmių „pjauti“ ir „karti, (pa)kabinti“ sambūvį pagrįsti yra kur kas sunkiau nei reikšmių „sukti, lenkti“ ir „karti, (pa)kabinti“ (žr. anksčiau) sambūvį.
Pr. kartano „Stange“, lie. kártis „t. p.“ = la. kãrts „t. p.“ kilmę suvokia kitaip: Trautmann AS 353, Endzelīns SV 190, Fraenkel LEW 225, Pokorny IEW I 942, Toporov PJ III 238 ir liter.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 131–134 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Rix LIV 453; Smoczyński SEJL 260.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.