cassoye „messing (Messing) – žalvaris“ E 526, kurį taisau į *cassoys = pr. *kasɔ̄js, t. y. *kasājs (žr. toliau). Šis cassoye įprastai skaitomas kassoye (Trautmann AS 354, Endzelīns SV 190, Toporov PJ III 261), nors čia (žr. PKP I 70: E 526) gana aiškiai parašyta cassoye (žr. ir Nesselmann Thes. 67, Berneker PS 297).
Pr. (E 526) cassoye „žalvaris“ yra „почти заведомо испорченное слово“ (Toporov PJ III 265); tačiau į tai, kas jame taisytina, iki šiol nėra argumentuoto (paremto klaidų dėsningumais ir pan.) atsakymo. Jau vien dėl to pasilieka neaiški ir šio pr. žodžio daryba bei etimologija.
Gana seniai bandoma pr. cassoye „žalvaris“ gretinti su gr. κασσίτερος „alavas“ (Trautmann l. c. ir liter., Endzelīns l. c., Toporov PJ III 262tt.), kurio skolinys – pvz., sl. dial. *kositerъ „t. p.“ > *kositer „t. p.“ (> serb.-chorv. kòsiter „t. p.“ ir kt., žr. Skok ERHSJ II 162t.). Toporovas spėja, kad pastarasis per lenkus pasiekęs net prūsus, ir šiam spėjimui paremti labai atsargiai pateikia šitokį pr. cassoye taisymą: kassoye (reikėtų: cassoye, žr. anksčiau) → *kassoie → *kassioe → *kassite [šis esąs su nukritusiu *-r (kodėl??) iš sl. *kositer] – Toporov PJ III 264–265. Tačiau toks taisymas, deja, aiškiai neargumentuotas, plg. ir paties Toporovo (III 265) išvadinę (kitokią!) pr. cassoye rekonstrukciją: [*kasoje; *kasuje]. Bet ir ši rekonstrukcija yra abejotina dėl sufikso *-uj- (čia patikimiau suponuoti sufiksą pr. *-ɔ̄j-, t. y. *-āj-, žr. toliau) ir dėl fleksijos (fem., nom. sg.) *-e (reikėtų: *-ē): sufiksas balt. dial. *-ājē (*-ōjē ir pan., nom. sg. fem.) yra aiškiai inovacija vietoj balt. *-ājā (*-ōjā ir pan., nom. sg. fem.). Vadinasi, cassoye laikant fem. (nom. sg.) lytimi (Toporov l. c., žr. ir Trautmann l. c.), didesnė tikimybė 141 (dėl reliatyvaus pr. kalbos archajiškumo) būtų tikėtis parašymo ne pr. (E 526) cassoye (= pr. *-ājē, su inovacine *-ē), o pr. (E 526) *cassoyo (= pr. * ājā, su senovine *-ā).
Atsižvelgiant į tai, kad pr. raštuose vietoj finalinės raidės -s (ypač po raidžių -y- bei -i-) ne vienur klaidingai parašyta -e [pvz. arelie (E 709) ← *arelis, geytye (E 339) ← *geytys, naricie (E 664) ← *naricis, noseilie (III 636) ← *noseilis], pr. (E 526) cassoye nesunku taisyti į *cassoys (nom. sg. masc.).
Tarkim, kad šis *cassoys dar taisytinas į *calloys (bet žr. toliau) = pr. *kalɔ̄js, t. y. *kalājs < *kalājas „žalvaris“ ir laikytinas skoliniu iš sl. dial. *kalaj „alavas“ [> serb.-chorv. kàlāj/kalâj „t. p.“ ir kt., dėl jų (turkizmų) žr. Skok ERHSJ II 18]; tačiau šio sl. dial. žodžio neturi prūsų slaviškieji kaimynai. Taisymą (raidžių -ss- → *-ll- =) pr. (E 536) *cassoys → *calloys galėtų remti taisymas [(atvirkštinis!) raidžių -l(l)- → *-s(s)- =] pr. (E 563) lalasso → *lasasso bei pr. (E 574) palasallis → *palasassis; bet čia klaĩdos [raidės -l(l)- vietoj *-s(s)-, o ne atvirkščiai] yra turbūt ne tiek rašybos, kiek tarimo – priebalsis pr. *-s- okazionaliai išvirto j priebalsį *-l- [tolimoji asimiliacija (su priebalsiu pr. *-l-) ir kartu disimiliacija (su pr. *-s-)] nurašinėtojo (vokiečio P. Holcvešerio) lūpose. Panašiais argumentais negalėtume pagrįsti taisymo *cassoys į *calloys. Vadinasi, taisymas *cassoys → *calloys yra greičiausiai taisymas ad hoc [žr. dar s. v. colwarnis (netaisytinas į *coswarnis)].
Manyčiau, kad šį pr. (E 526) cassoye reikia taisyti tik į *cassoys = pr. *kasɔ̄js, t. y. *kasājs < *kasājas „žalvaris“. Šis yra greičiausiai iš adj. (o/ā-kamienio) pr. *kasājas (masc. nom. sg.) – sufikso *-(ā)ja- vedinys iš vak. balt. subst. *kasā- (plg., pvz., la. adj. miglājs „miglotas“ ← subst. migla „migla“ ir pan., žr. Endzelīns LVG 284, Skardžius ŽD 86), kuris galėtų būti skolinys, per turpines kalbas atėjęs ne iš graikų kalbos (gr. κασσίτερος „alavas“, žr. anksčiau), o iš keltų [plg. kelt. (avd.) Cassi-velanus, žr. Toporov PJ III 263 ir liter.]. Tačiau man rodos, kad vak. balt. subst. *kasā- yra greičiau savas (ne skolintas) žodis, t. y. turbūt vak. balt. (subst.) *kaśā- „šviesumas“ – vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. (dial.) 142 *keś- „šviesti“ < ide. *ku̯eḱ- „t. p.“ > s. ind. kā́ś-ate „pasirodo (erscheint), šviečia“ ir pan. (Pokorny IEW I 638); šitaip spėjant, subst. pr. *kasājas „žalvaris“ butų iš adj. *kaśāja- (*kasājā-) „turintis (turinti) šviesumo“ (dėl panašios semantinės kilmė̃s baltų kitų metalų pavadinimų žr., pvz., Ivanov Blt XVIII 234).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 140–142 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 62; Mayrhofer EWA I 286.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.