cawx „tufel (Teufel) – velnias“ E 11 nom. sg. masc. = pr. *kauks < *kaukas (turbūt su akūtiniu *-au-, žr. toliau): lie. kaũkas „turtus nešanti namų dvasia, aitvaras“ (ir kitokios jo réikšmės – LKŽ V 420t.) = „tam tikras namų (ūkio) penatas“ resp. „mažo, barzdoto žmogelio (nykštuko) pavidalą turinti mitologinė būtybė“ [plg., pvz.,: Kaukie sunt lemures … Barbatuli, altitudine unius palmi extensi – J. Lasickio „De Diis Samagitarum“ (1615 m.), žr. Mannhardt LPG 359], žr. dar Toporov PJ III 293tt. Be to, – la. kauks „Heinzelmännchen (kaukas)“ (ME II 173). Plg. la. (ME II 172) kaũc-e̹ns „rupūžė“ (rupūžė – taip pat vienas iš senovės baltų penatų!), atsiradusį matyt iš adj. (o/ā-kamienio) la. *kaũk-ena- „kaukinis, priklausantis kaukams (penatams)“ (su akūtiniu *-au-), o šis – sufikso *-ena- vedinys turbūt iš subst. la. *kaukas „kaukas“ (su akūtiniu *-au-), plg., pvz., lie. (subst. sniẽgas →) adj. (o/ā-kamienį) *snieg-ena- „snieginis“ (> subst. lie. sniẽg-ena „toks paukštis“, plg. Skardžius ŽD 231).
149 Ir pr. *kaukas > *kauks bus turėjęs panašią reikšmę – *„kaukas (tam tikras penatas)“, kurią į „velnias, TeufeI“ išvertė prūsams brukama krikščionybė. Plg. lie. vélnias „Teufel“ (= la. vel̃ns „t. p.“) < vẽlinas „t. p.“, irgi dėl krikščionybės atsiradusį, man rodos, iš „masc. vėlė“ (gavusio matyt ir kitokių reikšmių): lie.-la. *vel-inas „t. p.“ yra sufikso -ina- vedinys galbūt iš balt. (i-kamienio) *velis „fem. vėlė“ → (ē-kamienio) *velē „t. p.“ (plg. lie. ãv-inas „masc. avis“ ← avìs „fem. avis“ ir pan.) > lie. velė̃ (vėlė̃) „fem. ir masc. vėlė“; la. *velīs „masc. vėlė“ (> velis „masc. ir fem. vėlė“) greta la. *velē „fem. vėlė“ bus atsiradęs pagal santykį, pvz., la. *vecē „senė (fem. senis)“: vecis „senis (masc. senis)“ = lie. sẽnė: sẽnis ir pan. Pr. *kaukas > *kauks E dialektu kalbėjusių paprastų žmonių (vokiškai nesupratusių ir labai mažai težinojusių apie krikščionybę) lūpose ilgai išliko senovine reikšme „kaukas (tam tikras penatas)“ (ne „velnias, TeufeI“!) – tokia, kaip ir, pvz., pr. semb. (*kaukas >) *kauks „kaukas (tam tikras penatas)“, žr. pickūls.
Turime mitologinį terminą subst. balt. *kaukas „kaukas“ = mažo, barzdoto žmogelio pavidalą turinti būtybė“, kurį kildinu iš subst. *„neūžauga“ = *„tas, kuris mažas, menkas, sunykęs“ < subst. *„tas, kuris sulinkęs, susikūprinęs ir pan.“, o šį [plg. lie. kaũkas//kaukà „kaukas“ gretybę, žr. LKŽ V 420 (kaũkas) ir 419 (3 kaukà)] – iš adj. (o/ā-kamieno) balt. *kaũkas „sulinkęs, sunykęs“. Pastarasis (su cirkumfleksiniu *-aũ-), virsdamas į subst., bus patyręs metatoniją – bus išvirtęs į subst. balt. dial. (pr.-la.) *káukas (su *-áu- – metatoniniu akūtu), plg., pvz., adj. balt. *laũkas (> adj. lie. laũkas „blassig“, la. làuks „t. p.“) → subst. balt. dial. (pr.-la.) *láukas „laukas, Feld“ (> subst. la. laũks „t. p.“ = pr. laucks „t. p.“), žr. laucks. Minčiai, kad tas subst. balt. dial. (pr.-la.) *kaukas turėjo akūtinį *-áu- (o ne cirkumfleksinį, kaip lie. kaũkas), man rodos, pritaria: a) subst. pr. *kauks = (E) cawx, t. y. diftongo (aiškiai kirčiuoto!) pr. *-au- (be to, po pr. *k-) parašymas (E) ne *-ow- (= cirkumfleksinis pr. *-aũ-), o -aw- (= akūtinis pr. *-áu-), b) subst. la. kaũc-e̹ns „rupūžė“, matyt suponuojantis subst. la. *kaũkas „kaukas“ (su akūtiniu *-au-), žr. anksčiau.
150 Tas (o/ā-kamienis) adj. balt. *kauka- „sulinkęs, susikuprinęs“ bus išriedėjęs iš adj. (o/ā-kamienio) ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *kouko- (: *keuko-) „lenkiantis (linkstantis, sulinkęs) dengiančiai“/„dengiantis (dengtas) lenkiančiai (linkstančiai, lenktai)“ > subst. lie. kaũkas „auglys, votis; medinis kablys ar lankas – tam tikras žvejų įrankis“ (LKŽ V 421), subst. sl. (masc.) *kukъ resp. (fem.) *kuka (> slovėn. kúk „kalva“ ir kt. resp. serb.-chorv. kȕka „kablys;…“, rus. кука „кулак, сжатая ладонь; леший, живущий в бане; …“ ir kt., žr. ESSJ XIII 94 resp. 86t.) bei (*keukā >) *čuka (> bulg. чука „каменистая вершина“ ir kt. ESSJ IV 131), go. hauhs „aukštas, hoch“ ir kt. Plg. Stang LS 27.
Minėtas adj. ide. dial. *kouko-/*keuko- yra vedinys iš verb. ide. *(s)keuk-/*(s)kouk-/*(s)kū̆k- „dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)/lenkti (linkti) dengiančiai“ (> s. ind. kuc-áti „jis susitraukia, susilenkia“, lie. kùk-ti „linkti, svirti, kumpti“ = la. kuk-t „krumm werden“ ir kt.), o šis – determinatyvo *-k- išplėstas verb. ide. *(s)keu-/*(s)kou-/*(s)kū̆- „t. p.“ (žr. s. v. keuto). Tas verb. ide. *(s)keuk-/*(s)kouk-/*(s)kū̆k- slypi dar ir daugelyje kitų žodžių – ypač substantyvų (jų darybos nagrinėjimas čia užimtų nemaža vietos): lie. káuk-ė „Maske“, káuk-olė „(Hirn)schadel“, kiáuk-utas „Muschelschale“, kaũk-aras (kauk-arà) „kalnelis, kalva, kaubrys“ bei kaũk-uras (kauk ura) „t. p.“, kiaũk-uras „t. p.“, kùk-uras „nugaros dalis ties sprandu; kupra, kukštera“ = la. kuk-urs „der Buckel“, sl. *kuč-erъ/*kuč-era resp. *kuk-orъ/*kuk-ara (žr. ESSJ XIII 80 resp. 88t.), go. hiuh-ma „krūva“, (verb.) huh-jan „surinkti (sukaupti)“ ir kt. Plg. Būga RR I 368, Trautmann BSW 121, ME II 303 (s. v. I kukurs), Pokorny IEW I 589, Fraenkel LEW 229 (s. v. kaũkaras), 232 (s. v. káušas), Stang l. c., Toporov PJ III 296t., ESSJ XIII 86t. (s. v. *kuka). Žr. dar Kuke.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 148–150 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Běťáková, Blažek EBM 88t.; Derksen EDSIL 256; Matzenauer BKAS 62; Orel HGE 165t.; Smoczyński IF XCIV 309; Šeškauskaitė, Gliwa RB X 88tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.