Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 151–153 psl.

keytaro

keytaro „hayl (Hagel) – kruša“ E 54, subst. nom. sg. fem. = pr. *keitarɔ̄, t. y. *keitarā „t. p.“, kuris gali būti iš subst. pr. *„tai (lietus), kas turi kietumo (ledo gabaliukų)“, o šis – iš o/ā-ka-mienio adj. pr. *keitara- „tas/ta, kuris turi kietumo“ ā-kamienės lyties (fem.) pr. *keitarā „t. p.“ (dėl ā-kamienio adj. subst. plg., pvz., s. v. gasto). Tokį pr. adjektyvą esu linkęs darybiškai skaidyti į pr. *keita-ra-/*keita-rā (< *keita- + *-ra-/*-rā-, žr. toliau) bei laikyti sufikso *-ra- (*rā-) vediniu iš subst. (o-kamienio neutr.) pr. *keita- „kietumas“ = (nom.-acc. sg.) *keitan „t. p.“ adj. (o/ā-kamienio neutr.) pr. *keitan „kietas“ (dėl adj. neutr. subst. neutr. plg., pvz., s. v. giwan); spėjimą, kad tas adj. pr. *keitara- (*keitarā-) – vedinys tiesiog iš adj. pr. *keita- (*keitā-) „kietas“, sunkiau pagrįsti.
Subst. pr. *keitarā dėl darybinės kilmės galima palyginti, pvz., su subst. lie. kauparà „kauburys“ (LKŽ V 437) < (subst., fem.) *kauparā „tai, kas turi kauptumo“. Šis bei jo gretybė subst. lie. kaũparas „kauburys“ (l. c.) < (subst., turbūt neutr.) *kaupara(n) „tai, kas turi kauptumo“ suponuoja matyt adj. (o/ā-kamienį) lie. *kaupara-/*kauparā- „tas/ta, kuris turi kauptumo“ darybiškai skaidytiną į *kaupa-ra-/*kaupa-rā (< *kaupa- + *-ra-/*-rā, plg. Skardžius ŽD 303) ir laikytiną sufikso *-ra- (*-rā-) vediniu iš subst. *kaupa- „kauptumas“, kuris galėjo būti neutr. (subst.) *kaupa(n) „t. p.“ iš o/ā-kamienio adj. *kaupa- (*kaupā-) „kauptas“ (plg. subst. gretybę lie. kaũpas „kauburys“ bei káupà „t. p.“ LKŽ V 437) neutr. lyties *kaupa(n) „t. p.“
152 Adj. pr. *keita- „kietas“ (su akūtiniu *-ei-) = lie. kíetas „t. p.“ = la. ciêts „t. p.“ < adj. balt. *kéita- „t. p.“ (su akūtiniu *-ei-) = adj. sl. *čitъ (su akūtiniu *-i-) > serb. čit „ištisas, nepažeistas“, slovėn. čìt, čít „t. p.“ ir kt. (žr. jau Jagić AslPh VIII 155, XVII 292) suponuoja o/ā-kamienį adj. (= partic. praet. pass.) balt.-sl. *kēita-, kuris, man rodos, buvo *„kompaktiškas“ < *„susispaudęs (suspaustas)“ < *„susigulėjęs (sugulėtas)“ [plg., pvz., lie. (Ds): šiẽnas kíetas (sc.susigulėjęs“) – negaliù jo išpèšti – sufikso *-ta- (*-tā-) vedinys (adj. = partic. praet. pass.) iš verb. balt.-sl. *kei „gulėti“ lyties (verb. balt.-sl.) *kēi- „t. p.“, atsiradusios (tam verb. balt.-sl. *kei- „t. p.“) pagal modelį tipo verb. balt.-sl. *lēi-/*lei- „lieti, aquam fundere“ (iš čia yra, pvz., lie. líe-ti = la. liê-t „t. p.“ resp. lie. dial. lė́j-au „liejau“ = la. lêj-u „t. p.“/lie. dial. lej-ù „lieju“ = la. lej-u „t. p.“).
Galima būtų kelti hipotezę, kad iš tos pačios lyties verb. balt.-sl. *kēi- (: *kei-) „gulėti“ atsirado sufikso *-la- vedinys adj. (o/ā-kamienis) sl. *kēila- „susigulėjęs (sugulėtas)“ > *„susispaudęs (suspaustas)“ > *„kompaktiškas“ (adj.) *čilъ > serb.-chorv. čil „pajėgus, stiprus“ ir kt. (dėl medžiagos žr. s. v. kylo); darybinis santykis tarp šio hipotetiško adj. (deverbatyvo) sl. *kēi-la-“susigulėjęs (sugulėtas)“ ir minėto adj. (deverbatyvo) balt.-sl. *kēi-ta- „t. p.“ būtų panašus į darybinį santykį, pvz., tarp lie. deverbatyvų adj. dẽg-las (dãg-las) „baltas su juodymėmis (apie kiaulę)“ = „tarsi apdegęs (apdegtas)“ ir adj. (tiksliau – partic. praet. pass.) dèg-tas „(ap)degęs (degtas)“. Pagal tą hipotezę išeitų, kad egzistavo adj. sl. *kēila- „susigulėjęs (sugulėtas)“ > *čilъ ir adj. sl. *kēila- (*kīla-) „judrus“ > *čilъ (dėl jo žr. s. v. kylo) – du sl. homonimai, vėliau semantiškai suartėję. Tačiau adj. sl. *čilъ veldinių semantiką (žr., pvz., ESSJ IV 112 s. v. *čilъ), man rodos, lengviau paaiškinti atsižvelgiant į tai, kad adj. sl. *čilъ suponuoja ne minėtą (hipotetišką) adj. sl. *kēila- „susigulėjęs (sugulėtas)“, o tik adj. sl. *kēila- (*kīla-) „judrus“, aptartą s. v. kylo.
verb. balt.-sl. *kei- (: *kēi-) „gulėti“ kildinu iš verb. ide. *kei- „t. p.“ (> gr. κεῖ-ται „jis guli“, s. ind. śé-te „t. p.“ ir kt., 153 žr. Pokorny IEW I 539t.). Dėl to, kad šis verb. ide. *kei- virto į verb. balt.-sl. *kei- (o ne į verb. balt.-sl. *śei-!), plg., pvz., lie. (subst.) kiẽ-mas = la. cìe-ms, kuriuose slypi tas pats verb. ide. *kei- (žr. caymis).
Baigiant primintina, kad tie adj. balt.-sl. *kēita- ir adj. sl. *čilъ (juos abu 1926 m. sugiminiavo Vaillant RÉSl VI 106t.) laikomi neaiškios etimologijos žodžiais, žr., pvz., Trautmann BSW 124 (s. v. kēita-), Fraenkel LEW 252 (s. v. kíetas), Vasmer ESRJ IV 367 (s. v. чи́тый). Šitai rodo jau ir tas dalykas, kad iš tų dviejų adjektyvų į Pokorny IEW pateko tik sl. *čilъ (tiksliau: s. ček. čilý „lebhaft“), žr. Pokorny IEW I 539, kur šis sl. adjektyvas siejamas su verb. ide. *kēi- „judinti, judėti“ (taip jau 1914 m. spėjo Trautmann KZ XLVI 239t.). Panašią ide. kilmę ne tik dėl adj. sl. *čilъ, bet ir dėl adj. balt.-sl. *kēita- suponuoti mėgina ESSJ IV 112, 124 (ir liter.), Toporov PJ III 300tt. (ir liter.). Pagal Vaillant’o (l. c.) hipotezę šie du adjektyvai esą iš verb. ide. *kei- „ilsėtis“. Manyčiau, kad visos čia suminėtos hipotezės apie adjektyvų balt.-sl. *kēita- ir sl. *čilъ „tolimąją“ etimologiją (ide. kilmę) nėra tinkamai pagrįstos arba yra nepagrindžiamos dėl to, kad jos neanalizuoja arba menkai analizuoja tų žodžių darybos baltoslaviškąją (ir ypač baltiškąją) istoriją.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 62.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.