kelmis „huͤt (Hut) – kepurė“ E 474 nom. sg. masc. = pr. *kelmis < *kelmas „t. p.“; nom. sg. kelmo „hutt (Hut) – t. p.“ GrG 40, chelmo „t. p.“ GrA 61, „pileus – t. p.“ GrF 84 = pr. kelmɔ̄, t. y. *kelmā „t. p.“
Pr. *kelmas „kepurė“ (resp. „tam tikras galvos apdaras“) yra vienas iš seniausių pr. germanizmų – skolinys iš germ. *helmaz 161 „šalmas; tam tikras apdangalas“ (žr. s. v. ilmis ir ten pateiktą liter.). Žr. dar Toporov PJ III 311t. (ir liter.). Manau, kad greta pr. *kelmas „kepurė“ (o-kamienio, nom. sg. masc.) vėliau atsirado pr. dial. (Gr) *kelmā „t. p.“ (ā-kamienis, nom. sg. fem.) turbūt pagal o- ir ā-kamienių pr. substantyvų santykį, panašų į santykį substantyvų, pvz., lie. žãbas „virbas, žagaras“ (o-kamienio, nom. sg. masc.): (dial.) žabà „t. p.“ (ā-kamienio, nom. sg. fem.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 160–161 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Lehmann GED 183.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.