kerpetis „hirnschedel (Hirnschädel) – kaukolė“ E 72 nom. sg., kuris yra turbūt i-kamienis fem. pr. *kerpetis „t. p.“ (žr. toliau). Iš karto reikia pasakyti, kad pr. (E 72) kerpetis „kaukolė“ kilmė dabar šiaip jau gana aiški, trumpai kalbant, – tokia; jis siejamas, pvz., su (sl. *čerpъ >) bulg. череп „kaukolė“ (tokia jo reikšmė, nesunku nustatyti, nėra sena), o jie abu vedami iš *„puodas, puodynė“ < *„šukė“ (pvz. Sławski SEP I 117, Toporov PJ III 332tt.) 172 bei siejami su verb. balt.-sl. *kerp-/*kirp-/„pjauti, rėžti …“ (> lie. ker̃p-a/kir̃p-ti „schneiden, scheren“ ir pan.), kildinamu iš verb. ide. *(s)kerp-/*(s)kr̥p- „t. p.“ ← verb. ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“; apie visa tai plačiau žr., pvz., Pokorny IEW I 944 bei 938tt., Toporov PJ 332–337 ir liter. Tačiau visi tie siejimai apeina pagrindinį pr. kerpetis ir net sl. *čerpъ (> bulg. череп ir kt.) etimologijos klausimą – iki šiol neanalizuotą (resp. menkai analizuotą) jų darybą.
Pr. (E 72) kerpetis, susidedantį iš segmentų (grafinių) – iš šaknies kerp- (fonetinė vertė aiški – pr. *kerp-) + sufikso -et- + fleksijos -is, perskaityti nėra lengva, nes: a) sufiksas -et- gali žymėti ne tik pr. *-et-, bet ir pr. *-ēt-, b) fleksija -is (nom. sg.) gali būti ne tik i-kamienė pr. *-is, bet ir o-kamienė pr. *-is (< *-as) arba i̯o-kamienė pr. *-īs. Vadinasi, yra galimi tokie šeši pr. (E 72) kerpetis skaitymo variantai (į juos iki šiol, deja, nebuvo tinkamai atsižvelgta): a) pr. *kerpetis, pr. *kerpetis (< *-as), pr. *kerpetīs ir b) pr. *kerpētis, pr. *kerpētis (< *-as), pr. *kerpētīs. Tai, kad pastarieji trys variantai (su sufiksu *-ēt-) kur kas mažiau patikimi nei trys pirmieji (su sufiksu *-et-), nelabai sunku pagrįsti (šitai aptarsiu kitur). Sudėtingesnis klausimas: kuris iš tų trijų pirmųjų variantų yra tikrasis? Čia atsakymo ieškoti galima tik remiantis gyvųjų balt. kalbų ir, pirmiausia, lie. kalbos sufikso -et- substantyvų darybos modelių analize.
Man rodos, kad subst. pr. (E 72) kerpetis „kaukolė“ yra i-kamienis fem. (nom. sg.) pr. *kerpetis „t. p.“ Šis subst. pr. „kaukolė“ kildintinas iš pr. (subst.) *„puodpalaikis, wertloser Topf“ (plg. Toporov PJ III 333) = *„apdužęs puodas“ < *„šukė, Scherbe“ (dėl semantikos plg., pvz., Sławski l. c. ir liter.; plg. dar lie. šùkė „Scherbe; prastas, apdužęs indas ir pan.“ Ds) = *„tam tikra skeveldra (tai, kas tarsi atpjáuta, atrė́žta), turinti pjaunančių bei rėžiančių (aštrių) briaunų“. Šitą subst. (i-kamienį) pr. *kerpetis „t. p.“ kildinu iš nomen abstractum pr. *„tai, kas pjaunantis (pjáuta), rėžiantis (rė́žta)“ [ = *„tai, kas turi ypatybę (į)pjauti, (į)rėžti“] ir laikau fleksijos vediniu iš o/ā-kamienio adj. vak. balt. *kerpeta- „pjaunantis (pjautas), rėžiantis (rėžtas)“ [plg., pvz., lie. subst. (i-kamienį nomen abstractum) drūt-ìs „tai, 173 kas drūta“ ← adj. drū́ta- „drūtas“, žr. Skardžius ŽD 53], o pastarąjį – sufikso *-et- vediniu turbūt iš verb. balt.-sl. *kerp-/*kirp- „pjauti, rėžti“ (plg. deverbatyvinius adj., pvz., gr. μεν-ετός „laukiantis“, s. ind. pac-atáḥ „virtas“), dėl kurio žr. anksčiau (žr. dar s. v. kurpe). Toks pat, kaip šio subst. (i-kamienio nomen abstractum) pr. *kerpetis, darybos modelis netiesiogiai atsispindi ir lie. substantyvuose (i-kamieniuose nomina abstracta) kepetìs „kaitra“ (LKŽ V 580) = „tai, kas kepinantis“ bei kepatìs „t. p.“ (LKŽ V 574; su apofoniniu sufikso -et- variantu -at-), ūžatìs „ūžimas“ = „tai, kas ūžiantis“ ir pan. (žr. Skardžius ŽD 341, 337).
Dėl minėto adj. (o/ā-kamienio) vak. balt. *kerpeta- „pjaunantis (pjautas), rėžiantis (rėžtas)“ darybos plg., pvz., lie. adj. (o/a-kamienį) *rauketa- „rauk(i)antis (rauktas)“ – sufikso -et- vedinį iš verb. lie. rauk- „rauk(y)ti“. Buvus tokį lie. adjektyvą rodo gretybė o- resp. ā-kamienių substantyvų (tam tikrų nomina agentis, tiksliau, – verbalinės ypatybės turėtojų pavadinimų) lie. raukẽtas „tas, kuris rauk(i)antis (sc. veidą), susiraukėlis (sc. kas raukto veido)“ (LKŽ XI 291 s. v. raukẽtas 3) resp. raũketà „t. p.“ (l. c.), žr. Skardžius ŽD 339t. Panašiais sumetimais galima būtų spėti, kad ir subst. pr. (E 72) kerpetis „kaukolė“ yra ne pr. *kerpetis „t. p.“ (i-kamienis fem.), o pr. *kerpetis < *kerpetas „t. p.“ (o-kamienis masc.), tačiau pastarasis greičiau būtų virtęs ne į pr. *kerpetls, o į pr. *kerpets (junginys *-ts gana dažnas pr. žodžio gale), kuris, aišku, nebūtų buvęs parašytas pr. (E 72) kerpetis (su -tis!). Be to, pr. (E 72) kerpetis iš pradžių buvo matyt nomen abstractum (žr. anksčiau), o ne koks nors nomen agentis – kaip minėtas lie. (subst.) raukẽtas. Tiesa, turime ir lie. raukẽtas „raũkšlė“ (LKŽ XI 391 s. v. raukẽtas 1) = „tai, kas raukiantis/raũkta“ – nomen. abstractum (o ne kokį nors nomen agentis!), bet šitoks (t. y. šitokios reikšmė̃s) subst. lie. raukẽtas yra greičiausiai iš subst. neutr. (nom.-acc. sg.) lie. *rauketa(n) „tai, kas raukiantis/raũkta“ (nomen abstractum) ← adj. neutr. lie. *rauketa(n) „raukiantis, rauktas“ (čia dėl adj. neutr. → subst. neutr. plg., pvz., s. v. giwan); vadinasi, suponuojant pr. (E 72) „kaukolė“ kilmę iš pirmykščio o-kamienio nomen 174 abstractum, reikėtų tikėtis E žodynėlyje (bet ne pr. kat-muose!) ne pr. (E 72) kerpetis, o pr. (E 72) *kerpetan (nom.-acc. sg. neutr.). Galima dar spėti, kad pr. (E 72) kerpetis „kaukolė“ yra i̯o-kamienis pr. *kerpetīs „t. p.“ (nom. sg. masc.) ← „šukė“ – nomen attributivum pr. *“tas, kuris pjaunantis (pjautas), rėžiantis (rėžtas)“, t. y. fleksijos vedinys iš minėto adj. (o/ā-kamienio) vak. balt. *kerpeta- „pjaunantis (pjautas), rėžiantis (rėžtas)“ [plg., pvz., lie. subst. (i̯o-kamienį) júod-is „juodas gyvulys ar paukštis“ = „tas, kuris juodas“ ← adj. júoda- „juodas“]. Plg. lie. subst. (i̯o-kamienį) raukẽtis „susiraukėlis“ (LKŽ XI 291) = „tas, kuris rauk(i)antis/rauktas“– fleksijos vedinį iš minėto adj. (o/ā-kamienio) lie. *rauketa- „rauk(t)antis (rauktas)“. Taigi pr. (E 72) kerpetis, jeigu jį skaitytume pr. *kerpetīs (i̯o-kamienis), būtų ne iš pirmykščio nomen abstractum pr. *„tai, kas pjaunantis (pjáuta), rėžiantis (rė́žta)“, o iš pirmykščio tam tikro nomen agentis pr. *„tas, kuris pjaunantis (pjautas), rėžiantis (rėžtas)“, kuris čia, kaip sakyta, vargu ar galimas. Be to, suponuojant pr. (E 72) „kaukolė“ kilmę iš pirmykščio i̯o-kamienio nomen abstractum, reikėtų tikėtis E žodynėlyje (bet ne pr. kat-muose!) greičiausiai ne pr. (E 72) kerpetis, o pr. (E 72) *kerpetian (nom. acc. sg. neutr.); plg. tai, kas anksčiau pasakyta, kodėl yra ne pr. (E 72) *kerpetan (nom.-acc. sg. neutr.), o pr. (E 72) kerpetis.
Grįžtant prie minėto adj. (o/ā-kamienio) lie. *rauketa- „rauk(i)antis (rauktas)“, reikia pasakyti, kad greta jo bus egzistavęs ir adj. (o/ā-kamienis) lie. *rauka- „t. p.“ [← verb. lie. raũk- „rauk(y)ti“], iš kurio turime gretybę lie. substantyvų: a) raũkas „susiraukėlis“(LKŽ XI 290 s. v. raũkas 2) = „tas, kuris rauk(i)antis (rauktas)“ [< subst. masc. *raukas „t. p.“ (tam tikras nomen agentis) ← adj. masc. *raukas „rauk(i)antis (rauktas)“, plg. subst. lie. raukẽtas „susiraukėlis“ kilmę, žr. anksčiau] bei raũkas „raukšlė“ (LKŽ XI 290 s. v. raũkas 1) = „tai, kas rauk(i)antis/raũkta“ [< subst. neutr. *rauka(n) „t. p.“ (nomen abstractum) ← adj. neutr. *rauka(n) „rauk(i)antis/raũkta“, plg. subst. lie. raukẽtas „raukšlė“ kilmę, žr. anksčiau] ir b) raukà „raukšlė“ (LKŽ XI 289 s. v. raukà 1) = „tai, kas rauk(i)antis/175 raũkta“ [< subst. fem. *raukā́ „t. p.“ (nomen abstractum) ← adj. fem. *raukā́ „rauk(i)antis/rauktas“ (čia dėl adj. fem. → subst. fem. plg., pvz., s. v. gasto).
Kaip greta adj. lie. (balt. dial.) *rauketa- „rauk(i)antis (rauktas)“ atsekamas adj. lie. (balt. dial.) *rauka- „t. p.“, panašiai greta adj. (o/ā-kamienio) balt. dial. *kerpeta- „pjaunantis (pjautas), rėžiantis (rėžtas)“ suponuotinas adj. (o/ā-kamienis) balt.-sl. *kerpa- „t. p.“. Manau, kad būtent iš jo neutr. lyties, t. y. iš adj. sl. *kerpa(n) „t. p.“ (nom.-acc. sg. neutr.) atsirado subst. (nomen abstractum) sl. *kerpan „tai, kas pjaunantis (pjáuta), rėžiantis (rė́žta)“ [nom.-acc. sg. neutr. – greičiausiai baritonas, todėl su *-an (o ne su *-ă), žr. Mažiulis BS 86t. ir liter.] > *„šukė“ > *čerpъ „t. p.“ (> bulg. череп „kaukolė“ ir kt., dėl medžiagos žr. ESSJ IV 72t.). Iš to adj. (o/ā-kamienio) balt.-sl. *kerpa- lyties (ā-kamienės, fem.) *kerpā- bus išriedėjęs subst. (ā-kamie-nis, fem.) sl. *kerpā > *čerpa „šukė“ (jo veldinius žr. ESSJ IV 70), plg. tai, kas pasakyta dėl subst. lie. raukà darybos (žr. anksčiau). Pastaba: subst. sl. *čerpъ „šukė“ (taip pat ir pr. *kerpetis „t. p.“) dėl to, kad jis buvo molinės šukės pavadinimas, etimologiškai sieti ne vien su verb. ide. *(s)kerp- „pjauti, rėžti“ (žr. anksčiau), bet ir su verb. ide. *„pinti“ (Trubačev RT 228t., ESSJ IV 73, Toporov PJ III 335t.) nereikėtų, kadangi senovinė šukė buvo dažniausiai puod(yni)ų (aišku, iš molio!) šukė; plg., pvz., s. v. a. (subst.) scirbi „šukė; molinis puodas“, iš kilmės sietiną su tuo pačiu minėtu verb. ide. *(s)kerp- „pjauti, rėžti“.
Iš to adj. balt.-sl. *kerpa- „pjaunantis (pjautas), rėžiantis (rėžtas)“ bus išriedėję substantyvai (nomina abstracta) la. *kerpa(n) resp. *kerpā (t. y. o-kamienis nom.-acc. sg. neutr. resp. ā-kamie- nis nom. sg. fem.) *„tai, kas pjaunantis (pjáuta), rėžiantis (rė́žta)“ > *„tai, kas rėžiantis“ > *„tai, kas turintis tam tikro nelygumo“ > (la.) cẽ̹rps resp. cẽ̹rpa „Hümpel, Erdhäuflein…“ (ME I 378 s. v. II cẽ̹rpa). Man rodos, kad iš to paties adj. balt.-sl.) *kerpa- yra fleksijos vedinys, pvz., lie. subst. (nomen abstractum) *kerpē „…tai, kas turintis tam tikro (rėžiančio) nelygumo“ > (lie.) kérpė „Rindenflechte…“ (plg., pvz., lie. adj. laĩsvas → 176 subst. láisvė „tai, kas laisva“ = „tai, kas turintis laisvumo“), kurio vediniai (denominatyvai!) yra verba lie. ap-ker̃p-ti „apaugti kerpėmis, (ap)kerpėti“ (LKŽ V 621) ir lie. kerp-ti „augti platyn, plėstis“ (l. c.) < *„kerpėti“ (plg. lie. ap kérpėti „…kuo nors gausiai apaugti“ LKŽ V 618 s. v. 1 apkérpėti 3) jeigu šis lie. kerp-ti nėra iš *„pūstis“< *„plyšti (pučiantis)“ < *„rėžtis (plyštant)“ = *„darytis rėžiančiam/(pra)rėžtam“ – vedinys iš minėto adj. balt.(-sl.) *kerpa-. Lie. verb. pri-, su-ker̃pti „netvirtai ką prie ko pririšti, prismeigti ir pan.“ (LKŽ V 620t.) yra turbūt iš lie. verb. *„prismeigti“ < *„įrėžti (prirėžti) ką į kur“ ← verb. balt. *kerp-/*kirp- „pjauti, rėžti ir pan.“ (žr. anksčiau). Čia minėtų visų lie. verba darybą, niekieno iki šiol neanalizuotą, kitaip suvokia Toporov PJ III 336.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 171–176 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 84; Matzenauer BKAS 63; Smoczyński IF XCIV 313.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.