181 keutaris „ringeltuͤbe (Ringeltaube) – keršulis (karvelis)“ E 762 nom. sg. masc., taisytinas į *keucaris = pr. *kʹaukaris (ar *keukaris?) < *kjaukaras „t. p.“ < *keukaras „t. p.“ (kitaip – PKP II 44, išn. 187), žr. toliau.
Reikia priminti, kad pr. (E 762) keutaris „keršulis“ kilmė iki šiol nėra atskleista: jam ir dabar tinka Endzelyno žodžiai – „bez drošas etimoloģijas“ (Endzelīns SV 192t.). Čia rimčiausios hipotezės yra dvi. Viena iš jų (senesnė) – Schraderio hipotezė – teigia, kad pr. (E 762) keutaris esąs (su raide -t-, perteikiančia priebalsį pr. *-t-) iranizmas (O. Schrader, Sprachvergleichung und Urgeschichte. Jena, 1907, p. 168). Šią hipotezę dabar ypač palaiko Toporovas, kuriam bene svarbiausias argumentas yra prielaida, kad pr. keutaris – „kultūrinis“ žodis, į Europą atėjęs iš Oriento (Toporov PJ III 347); betgi šitokia prielaida labai abejotina, kadangi pr. „keršulis“ yra aiškiai ne naminio (ne „kultūrinio“!), o laukinio karvelio pavadinimas. Geresne hipoteze laikau kitą – Trautmanno hipotezę (plg. ir Endzelīns l. c. (į pirmą vietą jis deda būtent Trautmanno, o ne minėtą Schraderio hipotezę)]: anot jos, pr. (E 762) keutaris taisytinas į *keucaris bei sietinas su verb. lie. kaũkti ir pan. (Trautmann AS 357); bet ir ši hipotezė turi didelį trūkumą: ji neatsižvelgia į pr. *keucaris svarbiausią etimologijos aspektą – į šio pr. žodžio istorinės darybos analizę.
Pr. (E 762) keutaris (su aiškiai parašyta raide -t-) iš tikrųjų visai nesunku taisyti į *keucaris (dėl E raidžių t ir c taisymo žr., pvz., s. v. batto), kuris yra greičiausiai o-kamienis (nom. sg. masc.) pr. *kʹaukaris „keršulis“ (ar *keukarls „t. p.“?) < *kjaukaras „t. p.“ < *keukaras „t. p.“ Toks pr. *keukaras „t. p.“, man rodos, yra iš pr. (subst.) *„tas (paukštis), kuris skleidžia tam tikrą balsą“ (dėl keršulio balso žr. Ivanauskas LP I² 147t.) – sufikso *-ara- vedinys iš onomatopėjinio verb. pr. *keuk- „skleisti balsą, imituojamą tam tikros interjekcijos“, kuris abstrahuotas iš reduplikacinės interj. balt. (dial.) *keu–*k(eu) = *keu–*keu (= *keu–*keu–*keu…), plg., pvz., s. v. gegalis. Pr. žodį „keršulis“ dėl darybos plg., pvz., su lie. plẽp-aras „plepys“ = „tas, kuris plepa“ – su sufikso ara- (Skardžius ŽD 302) vediniu 182 iš onomatopėjinio verb. lie. płep- (= plep-ė́ti) „plappern, plau-dern“, kuris yra matyt iš reduplikuotos interj. balt. (dial.) *ple-p(le) = *ple-ple (= *ple–*ple–*ple–…). Iš minėtos interj. balt. (dial.) *keu–k(eu) turime ir (savarankiškai išriedėjusį) verb. lie. kiaũk-ti „kiauksėti (kovams)“ (LKŽ V 687 s. v. kiaũkti 2). Ta interj. balt. dial. *keu bus egzistavusi greta interj. balt.-sl. *kau/*ku, iš kurios (reduplikacinės) turime, pvz., verb. lie. kaũk-ti, sl. (> *kauk- >) *kuk-ati > lenk. kuk-ać „kukuoti“ ir kt., lie. kuk-úoti ir pan. Interj. balt.-sl. *ke/au/*ku yra iš interj. ide. *ke/au/*ku (su trumpuoju arba pailgintu vokalizmu), iš kurios (nereduplikacinės resp. reduplikacinės) savarankiškai išriedėjo nemaža indoeuropiečių kalbų žodžių (dėl jų žr. apud Pokorny IEW I 535t.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 181–182 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 12t.; Hinze LgB V–VI 170tt.; Matzenauer BKAS 63.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.