Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 212–213 psl.

klausiton

klausiton „erhoͤren (erhören) – klausyti“ III 5720 [3922] inf. (= ischklausiti VE 2315–16); partic. praet. act. nom. sg. masc. klausiuns „gehorchet (gehorcht) – klaũsęs“ III 1057 [6525–26] (= klausei VE 5016 praet. 2 sg.); praes.pl. klausēmai „hoͤren (hören) – klausome“ III 2915 [2327] (= klausitumbim „klausytume“ VE 109–10); imperat.pl. klausieiti „gehorchet (gehorchet) – klausykite“ III 8910 [574] (= paklusni bukit VE 389).
Iš medžiagos (III kat-mo) matyti, kad III kat-mo šnektoje buvo (XVI a. vid.) to pr. (semb.) verb. „klausyti“ (dėl verb. pr. „girdėti“ žr. kirdītwei) tokios pagrindinės formos (jų kamienai): a) inf. pr. *klausī-tvei [plg. pr. *klausī-tun (inf. < sup.) = klausiton (III 5720)], b) praet. indic. pr. *klausī- [plg. pr. *klausī-(v)uns = klausiuns (III 1057)], c) praes. indic. pr. *klausē- = pr. *klausē-mai = klausēmai (III 2915)]. Tai rodo, kad su verb. (inf.) ryt. balt. *klausī-ti „klausyti“ (> lie. klausý-ti = la. klausî-t „t. p.“) artimiausiai besigiminiuojantis verb. (inf.) pr. semb. (III) *klausī-tvei „t. p.“ (XVI a. vid.) yra ne iš vak. balt. *klausī-tvei „t. p.“, o iš vak. balt. *klausē-tvei „t. p.“ [tokią išvadą ypač argumentuotai pagrindė Schmid Verb. 13t., kuriam pritarė Toporov PJ IV 49t. (ir liter.)], kildintino iš seniausio (t. y. ide. dial.!) verb. (inf.) vak. balt.-sl. (ide. dial.) *ḱlausē- „t. p.“ [> sl. (ide. dial.) *ḱlausē- „t. p.“ > sl. *ślauṣē- „t. p.“ (su ide. 213 *ḱ- > *ś- tik sl. dialektuose, bet plg. verb. ide. *klou- > balt.-sl. *ślau-, žr. toliau) > s. sl. sluša-ti „t. p.“ ir kt.], egzistavusio greta seniausio verb. (inf.) ryt. balt. (ide. dial.) *klausī- „t. p.“ (> lie. klausý-ti = la. klausî-t). Plg. dar: a) verb. sl. (ide. dial. *klus- > *ḱlū̆s- >) *ślūṣ- > s. sl. slyš-ati „girdėti“ ir kt., b) verb. balt. *klus- > pr. *klus-tvei „darytis klusniam“ (žr. poklusman), lie. (pa)klùs-ti „t. p.“ = la. klus-t „nutilti“ (< *„darytis ramiam, klusniam“).
Tie balt.-sl. verba yra iš verb. ide. dial. *kle/ous-/*klus- „klausyti, girdėti“ (> s. ind. śróṣ-ati „jis klauso“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 606t.), o šis – determinatyvo *-s- išplėstas verb. ide. *kle/ou-/*klu- „klausyti, girdėti; daryti girdimą, garsinti/darytis girdimam, garsėti“ [> gr. κλέ(ϝ)-ω „giriu“ (< *„darau girdimą, garsinu“), κλῦ-θι „klausyk“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 605t.] > verb. balt.-sl. *ślau-/*ślū- „garsinti, garsėti“ (su „sateminiu“ *ś- ne tik sl., bet ir balt. dialektuose). Iš pastarojo turime: 1) verba a) lie. (SzD³ 18) szlawu (= šlavù) „laiminu“ (< *„giriu, garsinu“), la. slav-êt „girti, garsinti“ (ME III 921), la. slūt „garsėti (apie gandą)“ (ME III 943) ir pan., b) s. sl. slu-ti „vadintis“ (< *„garsintis“), slovėn. slú-ti „garsėti; vadintis“, rus. слы-ть „garsėti“ ir kt., 2) nomina a) lie. šlãvė̃ „išgarsėjimas“ (LKŽ XIV 1029), la. slava/slave „t. p.“ (ME III 920), lie. šlovė̃ (žem. šlóvė) „t. p.“ ir pan., b) s. sl. slava „garbė, išgarsėjimas“ ir kt.; žr. dar, pvz., Trautmann BSW 307t., Vasmer ESRJ III 664, 680, Fraenkel LEW 1008t.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Bammesberger HS CIV (2) 269tt.; Derksen EDSIL 454t.; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Lehmann GED 188; Matzenauer BKAS 66; Mayrhofer EWA II 672; Rix LIV 336; Smoczyński LAV 195tt., SEJL 293t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.