Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 143–144 psl.

birgakarkis

birgakarkis „kelle“ E 358, kur vok. kelle – „ein größerer Schöpflöffel“ (Grimm DW V 510; Trautmann AS 312), t. y. „kaušas, samtis“. Sudurtinis žodis – iš birga- (< *birgan „virimas“, žr. aubirgo) ir karkis, kurį skoliniu iš vok. žem. karke „taurė, Becher“ (Bezzenberger KZ L 151) ar iš lenkų kalbos (Brückner AslPh XX 497, Trautmann l. c. Milewski Sl.Occ. XVIII 32, plg. Toporov PJ I 227t. ir liter.) laikyti nėra didelio reikalo, žr. Endzelīns SV 151. Šį pr. karkis Endzelynas (l. c.) kildina iš *karikis ir jį etimologiškai sieja su sl. korьcь „kaušas, samtis, Schöpfkelle“. Esu linkęs manyti, kad pr. karkis, kuris greičiausiai ir reiškė „kaušą, samtį“ (taigi birgakarkis – „virimo kaušas, samtis“), yra iš *kartis (dėl palatalizuotų pr. * ir * painiojimo plg., pvz., lie. dial. šil̃kʹisšil̃tʹis „ugnis“, kʹìltas „tiltas“ ir kt. Zt.). Šitokio pr. *kartis „kaušas“ artimiausias giminaitis (ar skolinys iš pr. resp. jotv. kalbos?) būtų lie. dial. kar̃tis (i̯o-kam.) „saikas (javams seikėti)“ (Užnemunė, LKŽ V 342). Dėl reikšmių „kaušas“ ir „saikas“ plg. tos pačios šaknies žodį sl. kor-ьcь (jį su lie. dial. kar̃tis sieja Fraenkel LEW 225, Sławski SEP II 505), kuris sl. kalbose, be reikšmės „kaušas“ (ir kt.), turi ir reikšmę „saikas (javams seikėti)“. Sl. kor-ьcь sietinas su sl. kor-a „žievė, luobas“ ir kt., taip pat su lie. kar-nà „medžio žievė, lunkas“, kar-dà „t. p.“, kér-ti „atsilupti, sich loslösen“, žr. Sławski SEP II 505 (s. v. korzec, 471 s. v. kora), Būga RR III 950tt., Fraenkel l. c. Dėl visa to nebesunku spėti, kad sl. kor-ьcь iš pradžių reiškė tam tikrą luobinį įrankį biriems daiktams semti (iš čia „kaušas“) bei seikėti (iš čia „saikas“). Matyt panašios semantinės raidõs yra ir pr. *kar̃tis „kaušas“ = lie dial. kar̃tis „saikas“, kurių vienas ir kitas iš pradžių bus reiškęs „(medžio) žievę, luobą“ (plg. tos pačios šaknies ir panašios reikšmės vedinius lie. kar-dà, kar-nà): jiedu yra iš *ker- „at(si)lupti“ (= lie. kér-ti) + -ti- ( *-ti̯a-) > pr. *kartis = lie. dial. kar̃-tis (plg. lie. deng- „dengti“ + -ti- > dañg-tis „dengimas; įrankis dengti“), t. y. jiedu reiškė *„at(si)lupimą“ 144 > *„kas atlupta (atsilupę)“ > „(medžio) žievę, luobą“. Taigi pr. *kartis „kaušas, samtis“ = lie. dial. kar̃tis „saikas“ yra išriedėję matyt iš „tam tikro luobinio įrankio – tam tikro kaušo (biriems daiktams semti bei seikėti)“ (plg. lie. lúobas „luobas; į medį įkeliamas avilys; lovelis kiaušiniams risti“ LKŽ VII 689). Iš čia darosi suprantamiau, kodėl pr. *kartis yra determinuotas žodžio birga- „virimas“, t. y. kodėl turime pr. (birga-karkis <) *birga-kartis „virimo kaušas – virtuvinis kaušas“ (žr. anksčiau), o ne pr. (*karkis <) *kartis „t. p.“. Minėtas „kaušas“ turbūt slypi ir lie. dial. frazeologizme (Užnemunė, iš čia – su tam tikromis transformacijomis – jis galėjo ir kitur paplisti): lỹja kaĩp kárties „lyja smarkiai, čiurkšlėmis“ (LKŽ V 341), kuris anksčiau galėjo reikšti „lyja kaip iš kaušo, samčio“ [plg. lie. dial. pasakymą: lyja kaip viẽdro (= lie. liter. lỹja kaĩp kibìro) „lyja smarkiai, čiurkšlėmis“]; šitas lie. kar̃tis, dėl aiškios deetimologizacijos siejamas su lie. kártis „dünne Stange“, galėtų būti tas pats lie. dial. kar̃tis „kaušas“, tik (dėl to siejimo) pakeitęs intonaciją bei išlaikęs i-kamiengalį (i̯o-kamienis lie. kar̃tis yra galbūt iš i-kamienio, žr. anksčiau). Čia nagrinėto pr. *kartis (ir kt.) turima balt. *ker- resp. *kir- (dėl jos žr. Būga l. c., Pokorny IEW I 940) slypi dar pr. žodžiuose (žr.) aclo-cordo [aclocordo], kirno. Žr. Mažiulis ZfSl XIX 218tt., Blt XI 84t.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Larsson NCOP 40t.; Lašinytė Blt XLII (2) 246; Matzenauer BKAS 29; Stundžia BSI XVIII 194.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.