Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 223–226 psl.

drawine

drawine „boͤte (Bütte) – (drevinis) kubilas“ E 393 = *dravinē nom. sg. fem. Tiesa, vok. boͤte (E 393) įprasta aiškinti žodžiu (n. v. a.) Beute „ein Bienenstock im Walde – (drevinis) avilys“ (Pierson AM VII 580, Nesselmann AM VIII 77, Nesselmann Thes. 32, Trautmann AS 323, BSW 60, o pagal juos ir: Būga RR III 115, Endzelīns SV 162, Toporov PJ I 371) = v. v. a. biute „t. p.“ (Lex 22). Bet dar Nesselmannas (AM V 489) iškėlė mintį (nors vėliau nuo jos ir atsisakė – AM VIII 77), kad boͤte esąs (n. v. a.) Bütte „rundes flaches Böttchergefaß – (tam tikras) kubilas“; plg. (dėl reikšmės pateikimo) Bütte resp. Butte „hölzernes Gefaß Kübel“ (Paul DW 113) = v. v. a. büt(t)e „Gefaß, Bütte“ (Lex 29). Pastarąją mintį palaikė Ziesemeris (PBB XLIV 142t.), pabrėždamas, kad boͤte (E 393) priklauso grupei žodžių, reiškiančių ne bitininkystės, o smuklės (su jos gėrimais, rakandais) terminus; bet šis argumentas prieš tą, kad boͤte (E 393) reiškęs „avilį“, yra silpnokas (E asociac. grupių žodžiai ne visur sudėlioti pagal loginį nuoseklumą!). Prieš vok. boͤte (E 393) reikšmė̃s „Beute – avilys“ suteikimą, t. y. prieš hipotezę, kuriai įsigalėti padėjo ypač Trautmann AS 323, yra svarbesnis kitas Ziesemerio (l. c.) argumentas: boͤte siejant su v. v. ž. bûte „Beute, hölzernes Bienenfaß“ (taip daro Trautmann l. c.), E 393 vok. žodis butų ne boͤte, o *bute (= v. v. ž. bute). Ir iš tikrųjų E žodynėlyje nerandu nė vieno vok. žodžio, kuriame raidė atspindėtų diftongą (ar monoftongą), atliepiantį v. v. a. iu, – čia raidė vartojama kitam reikalui: moͤle (E 316), kynboͤm (E 597), pfoͤl (E 489) ir kt. Taigi yra pamato pritarti Nesselmannui (AM V 489) ir Ziesemeriui (l. c.), t. y. vok. boͤte (E 393) geriau sieti su v. v. a. büte „kubilas – Bütte“ (Lex 29). Pr. drawine „kubilas“ 224 (E 393) = *dravinē yra sufikso *-inē (adj. > subst., plg. pr. aul-in-is, žr. s. v. aulinis) vedinys iš pr. *dravē (ar su kitokiu kamiengaliu), kurio *-ra- galėtų būti ir iš *-re- (plg. Endzelīns SV 23); šis pr. *dravē sietinas su lie. drevė̃ „uoksas (paprastai – pušies) – дупло; uoksinis avilys (uoksas, kaip bičių būstas) – борть; stora pušis bitėms gyventi ar aviliams daryti“ (LKŽ II² 691t.), drėvė̃ „дупло; борть“ (LKŽ II² 692), drėvis „t. p.“ (l. c.), drẽvas „t. p.“ (LKŽ II² 691), dravìs „t. p.“ (LKŽ II² 664), drovė̃ „t. p.“ (op. cit. 743), drovà „t. p.“ (l. c.), la. dreve „ein Baum, in welchem ein Bienenstock ist“ (ME I 497), drava (drave, dreve) „Waldbienenstock“ (ME I 493), drāva „innere Höhlung des Bienenstocks“ (ME I 494). Iš pr. *dravē „дупло, борть“ + *-inē atsiradęs pr. *dravinē „(tam tikras) kubilas“ semantiškai (ir ne vien semantiškai!) gretintinas su lie. dial. drẽv-inė „medinė statinaitė riebalams laikyti“ (LKŽ II² 692), išvestu iš drevė̃ „дупло, борть“ – šių dviejų (t. y. pr. ir lie.) vedinių reikšmė bus atsiradusi panašiu būdu: „uoksas (дупло)“ „iš nukirsto uokso (drevės) padarytas tam tikras indas“ = „uoksinis (drevinis) indas“ [iš (nukirsto) uokso (drevės) lengva padaryti kubil(iuk)ą ar statin(ait)ę!]. Šitaip išeitų, kad pr. drawine (E 393) buvo primityvus (archajiškas) kubilas, plg. standis E 394, kuris (skolinys!) galėjo reikšti modernesnį (naujovišką) kubilą, t. y. tokį, kuris padarytas jau ne iš drevės, o iš (lenktų) lent(eli)ų (žr. standis); plg. dar pr. kanowe E 397 (irgi skolinį!), kuris reiškė „statinę (t. y. bačką alui ir pan.)“, žr. kanowe. Žr. Mažiulis Blt XV 148t.
Minėtų pr.-lie.-la. žodžių, reiškiančių „uoksą ir pan.“, kiti giminaičiai yra: lie. dervà „sakai; sakinga pliauska; pušies ar eglės kelmas“, dervė̃ „sakingas medis; sakai“, darvà „sakinga pliauska“, la. darva „derva, sakai“, pr. (vv.) Derw-ayn (iš pr. *dervā, reiškusio turbūt „sakus, Teer“). Tolimesni giminaičiai: sl. *dervă (> s. sl. drěvo „medis“ ir kt.) bei *druvă [> bulg. (sg.) дърво „medis“, (pl.) дърва „malkos“ ir kt.], germ. *teru- (> ags. teoru „derva“, s. isl. tyrvi „Kienholz“ ir kt.) resp. *treu- (> go. triu „medis“ ir kt.); archajiškesnį morfologinį vaizdą išlaikė gr. δόρυ „medžio kamienas; ietis“, s. ind. dāru (gen. dró-ḥ) „medis“, het. taru „medis“. Remiantis šia ir kita medžiaga (ji – labai įvairi, žr. Pokorny IEW I 214–217), 225 įprasta rekonstruoti subst. ide. *deru (: *doru : *dreu- ir pan.) „medis“, kurį A. Kuhnas mėgino (1855 m.) kildinti iš „(nu)plėštas (be žievės)“ – iš ide. *der- „(nu)plėšti“ (KZ IV 84tt.). Ši seniai pamiršta A. Kuhno hipotezė, man rodos, yra visiškai priimtina, jeigu kitaip traktuosime šitos problemos darybinį bei semantinį aspektą.
Pradėsime nuo verb. ide. *der- > s. ind. dar- „daryti, kad plyštų, skelti“, gr. δέρω „plėšiu odą, lupu“, go. dis-tairan „perplėšti“ ir t. t., žr. Pokorny IEW I 206–211. Šio verb. ide. *der- (: *dr̥-) bei jo vedinio verb. ide. *dreu- (: *drū̆-, žr. s. v. Drusin) pirmykštė bei pamatinė reikšmė bus buvusi, rodos, ne *„(nu)plėšti, (nu)lupti“ (Pokorny IEW I 206), o *„plėšiant skelti“ (bei „skeliant plyšti“) = *„(tam tikru būdu) plėšiant skelti medį (medieną, jos žievę)“ resp. *„plėšiant skilti medžiui“; iš čia – su ta pamatine reikšme glaudžiai susijusi tolimesnė reikšmė *„plėšiant skelti kietą, stiprų dalyką“ (anais akmens amžiaus laikais tokiam skėlimui medis ir buvo kiečiausias bei stipriausias dalykas, nes akmuo buvo skeliamas ne plėšimu, o daužimu) resp. *„plėšiant skilti kietam, stipriam (kaip medis) dalykui“ bei *„skylant plyšti kietam, stipriam dalykui“. Iš pastarąja reikšme vartoto verb. ide. *dreu-/*drū̆ galėjo išriedėti verb. ide. *dreu-/*drū̆- „būti stipriam, kietam (kaip medis)“ (žr. dar s. v. druwis), o iš pastarojo – adj. ide. *deru- (: *doru- : *dreu- : *drū̆-) „kietas, stiprus (kaip medis)“. Plg. Benveniste Vocab. I 104–108. Gana anksti iš to ide. adj. *deru- (: *dreu- ir pan.) „kietas, stiprus (kaip medis)“ formos generis inanimati (> neutrius) atsirado (panašiai kaip, pvz., balt. adj. *aru subst. *aru, žr. s. v. arrien) substantivum abstractum ide. *deru (: *dreu- ir pan.) „kietumas, stiprumas (kaip medžio, medienos)“ (plg. Specht KZ LXV 198t., LXVI 58t.). Šitai jo reikšmei konkretėjant, subst. ide. *deru (: *doru : *dreu- ir pan.) virto į „medis (kartu ir mediena)“, iš kurio turime minėtus sl. (*deru + * >) *dervă „medis“, s. ind. dā́ru (gen. dro-ḥ) „t. p.“, het. taru „t. p.“ ir pan. Iš to paties subst. ide. *„medis“ vėliau kai kuriose indoeuropiečių tarmėse atsirado: a) vienur, pvz., gr. δρῦ-ς „medis (ypač ąžuolas)“ < *„kietesnis (sunkiau skylantis) medis“, b) kitur, pvz., balt.-germ. 226 = ide. dial. *deru (: *dreu-) „medis, ypač dervingas medis“ = *„medis, ypač spygliuotis (pušis, eglė)“ < *„mažiau kietas (lengviau skylantis) medis“. Tuo metu, kai šio ide. dial. (balt.-germ.) žodžio paradigmos (*deru : *dreu- : *drū̆-) apofoninis supletyvumas [o ta paradigma buvo aiškiai supletyvi, plg., pvz., s. ind. dā́ru : gen. dro-ḥ (< *dreu-) : dru-] ėmė nykti (taip atsitiko, suprantama, ne vien balt. ir germ. kalbose), iš jos formų ypač adjektyvacijos (pridedant tam tikras galūnes) substantyvacijos būdu (plg. tai, kas pasakyta s. v. garian) atsirado naujų žodžių (subst.), pvz.:
I a) balt. (*deru + * >) adj. *dervā (fem.) „dervingas (medis)“ (plg. sl. *dervo „medis“ – iš adj. neutr. *deru̯ă < *deru + *) subst. *„dervingumas“ > *„derva“ > lie. dervà (žr. anksčiau), b) balt. [*dreu̯-i (plg. balt. *gar-i, žr. s. v. garian) + * >] adj. (fem.) *dreu̯i̯ā „būdingas pušiai, eglei (= dervingiems medžiams), drevingas“ subst. *„drevingumas (ypač pušies)“ [senoji baltų drevinė bitininkystė susijusi ypač su pušies (o ne kito medžio) drevingumu!] > „борть; drevė, uoksas“ > lie. drevė̃ = la. dreve (žr. anksčiau);
II a) germ. (*dreu- + * >) adj. (neutr.) *treu̯ă (plg. lie. dial. drẽvas „drevė“ – iš adj. neutr. *dreu̯ă < *dreu- + *) > go. triu „medis“ ir kt., b) germ. (*deru̯-i + *-ă- >) adj. *teru̯i̯a- „dervingas (medis)“ subst. *„dervingumas“ > *„dervingas medis; derva“ > s. saks. tyrvi „Kienholz“, tierwe „derva“ ir kt. ir pan.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 345, 356t.; Derksen EDSIL 99, 122t.; ESSJ IV 211tt., V 141t.; Eckert Blt XXV (1) 11, LgB II 227t.; Kloekhorst EDHIL 849t.; Lehmann GED 347t.; Matzenauer BKAS 36; Mayrhofer EWA I 721; Orel HGE 405, 409; Smoczyński SEJL 103, 123t.; Young FsSchmalstieg 280.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.