Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 425–428 psl.

gurcle

gurcle „gurgel (Gurgel) – gerklė“ E 97 = *gurklē (nom. sg. fem.). Bretkūno gurklė „gerklė“ – greičiausiai prūsizmas (Falkenhahn Bretke 203); lie. gùrklė „garankštis“ (Luokė) gali būti kuršizmas (plg. Mažiulis ABSl IX 68, Iš lietuvių etnogenezės, Vilnius, 1981, p. 6): kurš. *gurklē „gerklė“ > „susiraukšlėjimas, panašus į gerklę (išimtą iš papjauto gyvulio)“ lie. dial. gùrklė „garankštis“. Lie. gurklỹs „Kropf“ – la. gurklis „Kehle, Kropf“ darybiškai santykiuoja su pr. (ir kurš.) *gurklē taip, kaip, pvz., lie. piẽnis „toks augalas“ – su lie. piẽnė „t. p.“. Kaip lie. piẽnis ir piẽnė yra subst.adj. piẽnis, „pieninis“ (Skardžius ŽD 73) 426 subst. píenas, taip ir lie. gurklỹs (= la. gurklis) su pr. (kurš.) *gurklē yra subst.adj. balt. *gurtlīs (< *-i̯as), * „einantis (-i) priemone (įrankiu) (pra)ryti (verschlingen)“ subst. balt. *gurtla(n) „tai (priemonė), kuo yra (pra)ryjama“ = „gerklė“ (plg. lie. arklỹs kilmę, žr. Skardžius ŽD 62) = sl. *gurdlo „t. p.“(> lenk. gardło „gerklė“ ir kt., žr. Toporov PJ II 349) < balt.-sl. (neutr.) *gurtlă „t. p.“ [Pastaba. Toks (ir pan.) balt.-sl. archetipas čia ir toliau rašomas su paklaida (dėl *-tl-!): atrodo, kad baltai yra apibendrinę balt.-sl. *-tl- < ide. *-tl-, o slavai – balt.-sl. *-dl- < ide. *-dhl-, apie tai ir apie ide. *-tl-, *-dhl- bei *-tr-, *-dhr- didelį funkcinį panašumą žr. Brugmann KGr 334t., Meillet Introd. 273, Slav. com. § 145, 399].
Panašiu būdu ir ryt. balt. *gertlē (> lie. gerklė̃ lie. į́gerklis = la. iedzērklis) suponuoja, galų gale, balt. *gertla(n) = sl. *gerd-lo (> slovėn. žrélo „nasrai, ryklė“ ir kt.) < balt.-sl. *gertlă (neutr.) „tai (priemonė), kas (pra)ryja ką“ = „gerklė“; taip pat la. dzirklis „varžos įgerklis (die hintere Kammer im Fischkorbe)“ suponuoja balt. (dial.) *girtla(n) = sl. *girdlo (> rus. жерло „ryklė; (upės) žiotys“ ir kt.) < balt.-sl. *girtlă „tai (priemonė), kuo yra (pra)ryjama kas“ = „gerklė“ (neutr.).
Taigi šie trys balt.-sl. žodžiai (*gurtlă, *gertlă, *girtlă) buvo artimi sinonimai, o jų semantinę papildomąją distribuciją lėmė jų darybos pamatinis žodis – verb., kuris pirmuoju ir trečiuoju atveju buvo matyt intranzityvas (šaknis nulinio balsių kaitos laipsnio!), o antruoju – tranzityvas. Visi trys yra sufikso balt.-sl. *-tla (neutr. < ide. *-tlo) vediniai iš balt.-sl. *ger- resp. *gur-/*gir- „(pra)ryti“ (dėl *-ur- : *-ir- plg. s. v. guntwei) lie. gér-ti [= la. dzêrt (: lie. dial. prã-garas „praraja; rijūnas“) : lie. gìrdyti = la. dzir̂-dît, lie. gìr-tas], s. sl. (po)žrě-ti „praryti“ (: po-žьr-ǫ „praryju“) < ide. *ger(H)- resp. *gr̥(H)- „(pra)ryti“ (< *ger- resp. *gr̥-, žr. s. v. garian) > s. ind. gir-áti „(pra)ryja“ ir kt. (Pokorny IEW I 454tt.).
Greta (o-kamienės) balt.-sl. *gertla (resp. *gurtla/*girtla neutr.) bus egzistavusi ir sinoniminė lytis (ā-kamienė) balt.-sl. ( dial.) *gertlā (fem.) > lie. gérklos „įgerklis; žiotys, nasrai“ (plg. pluralia tantum: lie. dial. kárklos „ėdžios“, turė̃klos „pavadis arkliui 427 laikyti“ ir kt.), plg. pr. piu-clan [piuclan] (žr.) ir au-clo [auclo] (žr.), lie. bū-klas „buvimo vieta“ (iš neutr.) ir bū́-kla „buvimas, buvimo vieta“ (LKŽ I² 1140–1141), lie. baid-y-klas „baisenybė, baidyklė“ [< balt.-sl. *-ī-tla (neutr.) > lenk. świec-i-dło „šviesulys“ ir kt.] ir lie. baid-y-klà „baidyklė; vieta, kur baido“ (LKŽ I² 556), lo. pō-culum „taurė“ (< *-tlom) resp. sta-bulum „buvimo vieta“ (< *-dhlom > gr. γένε-θλον „ainis; karta“) ir sū-bula „yla“ (< *-dhlā > gr. γενέ-θλη „gimtoji vieta“), gr. μέ-τρον „matas“ [ = lie. dial. (gaĩs)-tras „gaisras“ < ide. *-tro (neutr.)] ir s. ind. mā-trā „t. p.“ (= gr. μή-τρᾱ „lauko matas ir kt.“), gr. βάρα-θρον „ryklė; praraja“ [< *gr̥H- + *-dhro (neutr.) : *gr̥H- + *-dhlo (neutr.) > balt.-sl. *gur-dlă/*gir-dlă „gerklė“ : *gr̥H- + *-tlo > balt.-sl. *gur-tlă/*gir-tlă „t. p.“] ir lo. late-bra „slaptavietė“ (< *-dhrā) ir pan. [gr. -θρον = lie. (žaĩz)-dras < ide. *-dhro (neutr.)]. Iš to galima spėti, kad balt.-sl. *ger-tlă resp. *ger-tlā (: *gur-/*gir-) „gerklė“ = „priemonė (įrankis) resp. vieta, kur praryjama“ yra substantyvais virtusios adjektyvinės neutr. resp. fem. lytys – adjektyvai *„priklausantis (-ti) tam, kuris (pra)ryja“ (plg. s. v. garian), kurie bus buvę fleksijų vediniai iš subst. balt.-sl. *ger-tel- „tas, kuris (pra)ryja“ (nomen agentis) > s. sl. -tel-ь (plg. het. -tal-), plg. Meillet Introd. 273. Plg. balt.-sl. *-tel- (nomina agentis) : *-tl- (nomina instrumenti resp. loci) = s. ind. -tar- (ari-tár-/-tr- „irkluotojas“) : -tr- (ári-tr-am „irklas“), gr. (ἰα)-τήρ „gydytojas“ : (ἰα)-τρ-(ός) „t. p.“ = gr. -τερ- (μή-τερ-/-τρ- „motina“): -τρ- (μή-τρ-α „gimdyvė“) ir pan. Šitai leidžia suponuoti ir tai, kad priesagos balt.-sl. *-tel-/*-tl- (vokalizmo santykis – apofoninis) < ide. *-tel-/*-tl- žodžiai (nomina agentis ir pan.) iš pradžių buvo konsonantinės deklinacijos.
Natūralu galvoti, kad ši ide. *-tel-/*-tl- (kaip ir ide. *-ter-/*-tr- ir pan.) yra iš senesnės ide. (*-t- +) *-el-/*-l- [plg. gr. -τηρ-/-τρ- (μή-τηρ, -τρ-): -ηρ-/-ρ- (δᾱ-ήρ ir δαι-ρ-ί < *δαιϝ-ρ-ί)], kurios vedinių (nomina agentis) reliktiniai atspindžiai galbūt slypi sufiksų lie.-la.(-pr.) -el- (: -al-) : -l- ir pan. vediniuose,, pvz., lie. dial. vėp-el-is „vėpla“ (< „kas vėpso“) = la. dial. vẽp-el-is „t. p.“ bei lie. dial. (pirk)-el-(as) „pirkinys (kas perkama)“ [: lie. bim̃b-al-as „gylys (kas bim̃bia)“ = la. dial. bimb-al-s „t. p.“] : 428 lie. vėp-l-ỹs „vėpla“ = la. dial. vēp-l-is „t. p.“ ir pan. ir kt. (čia, galų gale, ar tik nepridera ir lie. diminutyvai su -el-/-ėl-/-al-).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 198, 559; ESSJ VII 204t.; Mayrhofer EWA I 469t.; Rix LIV 211t; Smoczyński SEJL 212.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.