paddis „commot (Kummet) – pavalkai“ E 312 nom. sg. masc. = pr. *padīs (i̯o-kamienis); dėl vok. (E 312) commot „t. p.“ plg. vok. (XV a.) kommot „t. p.“ (žr. Trautmann AS 387), v. v. a. komat „t. p.“ (Lex 112).
Pr. *padīs „pavalkai“, be abejo, laikytinas giminaičiu su lie. pãdis „padėlys (kiaušinis)“ resp. (ppr. pl.) pãdžiai „stovai (Untergestell) statinei pastatyti“ (LKŽ IX 49), žr. toliau. Panašiai daroma jau seniai, žr. Nesselmann Thes. 116 („vielleicht“), Berneker PS 310 (su klaustuku), Būga Aist. stud. 26, Trautmann l. c., Būga RR I 313, Endzelīns SV 217, Fraenkel LEW 92 (s. v. dė́ti). Mėginta tuos pr. ir lie. žodžius toliau sieti su lie. pãdas „Fußsohle“ (Trautmann l. c.). Tokiam siejimui nepritarė Būga, kuris tuos (pr. ir lie.) žodžius teisingai sugretino su 205 lie. padė́-ti (Būga l. c., jam pritarė Endzelīns l. c., Fraenkel l. c.); bet ir šis sugretinimas nepakankamai nušvietė žodžio pr. *padīs (bei minėtų lie. pãdis resp. pãdžiai) darybą ir ypač jo semantinę raidą.
Nagrinėjant pr. *padīs „pavalkai“ etimologiją, man rodos, reikia pradėti štai nuo ko. Iš to, kad „pavalkai“ yra „kamantai (mediniai) su tam tikra minkšta pakinktų dalimi, padėta (esanti) po kamantais (apačioj kamantų) tam, kad kamantai netrintų arklio kaklo“ (čia dėl „pavalkai“ plg. DLKŽ 536 s. v. pavalkaĩ), reikia daryti išvadą: subst. (i̯o-kamienis) pr. *padīs „pavalkai“ yra „kamantai su tam tikra minkšta pakinktų dalimi, padėta (esanti) po kamantais“ < *„tam tikra minkšta pakinktų dalis, padėta po kamantais“ < *„tai, kas padėta po kuo (apačioj ko)“ – fleksijos vedinys iš verb. (prefiksinio) pr. = *pa-dē „padėti ką po kuo“ [< praef. pr. *pa- „pa-“ (žr. pa-) + *dē- „dėti“ (žr. s. v. senditans)]; plg. tokios pat darybos minėtą subst. (i̯o-kamienį) lie. pãdis „padėlys (kiaušinis)“ resp. (ppr. pl.) pãdžiai „stovai statinei ir pan. pastatyti“ < *„tai, kas padėta po kuo“ (plg. Skardžius ŽD 100).
Subst. pr. *padīs „pavalkai“ ← *„tai, kas padėta po kuo (apačioj ko)“ (žr. anksčiau) plg. dar su subst. lie. paval̃kas (ir pavalkaĩ) „pavalkai“ [LKŽ IX 664 (s. v. paval̃kas), 663 (s. v. pavalkaĩ)], kuris yra iš „kamantai su tam tikra minkšta pakinktų dalimi, pavilktà (padėta) po kamantais (apačioj kamantų)“ < *„tai, kas pàvilkta po kuo (apačioj ko)“ – fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš verb. (prefiksinio) lie. pa-velk-/pa vilk- „pavilkti ką po kuo“.
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 204–205 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 95; Smoczyński SEJL 435.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.