smicuto „swalme (Schwalbe) – kregždė“ E 740 nom. sg. fem. esu linkęs taisyti į *smituco (plg. s. v. stuckis): taisymas raidės (E) c į t (ir atvirkščiai) net ir nėra tikrasis taisymas (žr., pvz., s. v. batto). Tas (E) *smituco gali būti pr. *smitukɔ̄ (ar *smītukɔ̄), t. y. *smitukā (resp. *smītukā) – onomatopėjinės kilmės žodis (plg. lie. krẽgždė – irgi onomatopėjinės kilmės žodį, žr. Fraenkel LEW 291; žr. dar krixtieno): jis – diminut. sufikso pr. *-ukā vedinys matyt iš interj. pr. *smit (*smīt), kuri savo reikšme atitinka interjekciją (kregždės balso pamėgdžiojimą) lie. dial. (Ds) vit (vyt); interj. pr. *smit (*smīt) galima sieti su interj. lie. dial. šmit „šmurkšt“ (interj. greitam judėjimui nusakyti, žr. LKŽ XV 100).
132 Kitokią pr. (E 740) smicuto kilmės hipotezę (Bezzenberger GGA 1874, p. 1249, žr. ir Trautmann AS 432) pagrįstai kritikavo (bet savo hipotezės nepasiūlė) Endzelīns SV 251 („bez drošas etimoloģijas“).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 131–132 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 18; Hinze LgB V–VI 161t.; Matzenauer BKAS 119.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.