polaipinnons „befohlen – paliepęs“ III 8719 [5524] (= prisakie „prisakė“ VE 3717), III 11514 [7125–26] partic. praet. act. nom. sg. masc.; partic. praet. pass. acc. sg. masc. polaipinton „befohlen – palieptą“ III 13112 [7934]; praes. 1 sg. polaipinna „befehle – pavedu“ III 7917 [5121] (= paleciawoju „pavedu“ VE 342–3), III 8117 [534] (= palieciawoju VE 352).
Turime verb. (inf.) pr. *palaipīn-tvei „paliepti, pavesti (kam ką)“ [dėl -īn- (cirkumfleksinio) žr. s. v. polaipīnsnan] = pr. praef. *pa- „pa-“ (žr. po) + verb. (inf.) *laipīn-tvei „liepti“ (žr. laipinna).
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 315 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 215tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.