Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Rasta žodžių: 1
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 25–26 psl.

īmt

īmt „nemen (nehmen) – imti“ III 9914 [635] inf.; partic. praet. act. nom. pl. masc. immusis „ėmę“ III 11725 [7319]; partic. praet. pass. nom. sg. fem. imtā „genomen (genommen) – imta“ III 10121 [6327]; praes. 1 sg. as imma „ich neme (nehme) – aš imu“ III 10715 [6722], 1 pl. immimai „nemen (nehmen) – imame“ III 3310 [272], III 8316 [5320], 2 pl. immati „imate“ III 11519 [7129]; praet. 3 sg. imma „nam (nahm) – ėmė“ III 752 [496], immats „nam er (nahm er) – ėmė jis“ III 757 [4910], „nam (nahm) – 26 t. p.“ III 10113 [6321], III 10117 [6324], ymmeits „nam (nahm) – ėmė“ II 135 [1321], ymmeyts „t. p.“ II 1312 [1325], ymmits „t. p.“ I 135 [720], jmmitz „t. p.“ I 1312 [724]; imperat. 2 sg. imais „nimm – imk“ III 713 [474], immais „t. p.“ III 11723 [7318] (žr. dar jmants), 2 pl. ymaity „nemet (nehmt) – imkite“ I 137 [721], jmmaitty „t. p.“ I 1315–16 [726], ymaity „t. p.“ II 137 [1322], ymmayti „t. p.“ II 1315–16 [1327], immaiti „t. p.“ III 754 [497], imaiti „t. p.“ III 759 [4911]; opt. 3 sg. imlai „neme (nehme) – teima“ III 5711 [3916]. Žr. dar: animts, ebimmai, enimmewingi, enimumne, enimt.
Turime pr. verb. su kamienais inf. *īm- (= īmt III) < *im̃-, praes. *ima- (= immati III) < *-ă-, praet. *ima- (= immats III) < *-ā- greta (praet.) *imi- (= ymmits I, jmmitz I) < *-ī- < *-ē- (plg. Būga RR III 105, Endzelīns SV 116, 118) resp. *imei- (= ymmeits II, ymmeyts II) < *-ēi̯- (plg. Endzelīns l. c.). Pr. īm-t (inf.) – *im-a (praes. 3 sg.) – *im-ē resp. *im-ā (praet. 3 sg.) giminiuojasi su lie. im̃-ti (inf.) – ìm-a resp. (j)ẽm-a (praes. 3 sg.) – (j)ė̃m-ė (praet. 3 sg.) bei su la. jem̃-t (inf.) – je̹m-u (praes. 1 sg.) – jẽm-u (praet. 1 sg.), toliau, – su s. sl. im-ati „imti, griebti, rinkti“ (inf. < *jьm- < *jim- < *im-) – jemljǫ (praes. 1 sg. < *jem < *em-), ję-ti „imti“ (inf. < *jim- < *im-) – imǫ (praes. 1 sg. < *jьm- < *jim- < *im-) ir kt.
Šie baltų ir slavų dialektų žodžiai, kurių formų šaknies vokalizmo bei jų kamiengalių distribucijos kilmė dar nėra galutinai išaiškinta, suponuoja verb. (jo šaknį) balt.-sl. *em-/*im- „imti“ < ide. *em-/*m̥- „t. p.“ > lo. em-ō „perku; (arch). imu“, s. air. (ar-fo-)em- „imti“ ir kt. Žr. Endzelīns SV 184, Fraenkel LEW 184t. (ir liter.), Stang Vergl. Gr. 333–394 (passim), Kazlauskas LKIG 324, 360, Toporov PJ III 47–49 (ir liter.), Ivanov SBG 132, ESSJ VI 71 (ir liter.), VIII 224t.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 158; Kloekhorst EDHIL 575; Lindeman HS CXVI (2) 302tt.; Matasović EDPC 115; Smoczyński LAV 171, SEJL 220t.; Vaan EDL 188.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.