Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 234–237 psl.

coaris

coaris „banse (Banse) – šalinė“ E 232 (čia „šalinė“ = „tam tikra užtvara klojime“, žr. LKŽ XIV 448 s. v. šalìnė), taisytinas į toaris = pr. (turbūt i-kamienis, fem.) *tɔ̄ris < *tvɔ̄ris „t. p.“, t. y. pr. *tāris < *tvāris „t. p.“ (žr. toliau). Dėl vok. (E 232) banse „t. p.“ = v. v. a. banse „weiter Scheunenraum zur Seite der Tenne“ (Lex 9) žr. dar Paul DW 68, Trautmann AS 361, Toporov PJ IV 101.
Pr. (E 232) coaris „šalinė“ yra jau seniai visų taisomas į toaris „t. p.“ Tam pritardamas norėčiau paabrėžti, kad etimologiškai 235 pateisintas E raidžių c ir t vienos į kitą taisymas, atsižvelgiant į jų dviejų rašysenos didelį panašumą, nelaikytinas net ir taisymu. Pr. (E 232) coaris raidės c- taisymas į t- etimologiškai pateisinamas (žr. toliau), todėl coaris gali būti taisomas ne į *toaris, o į toaris.
Pr. (E 232) toaris „šalinė“ (= „tam tikra užtvara klojime“) jau seniai ir visiškai pagrįstai (žr. toliau) yra siejamas su senovinę (balt.-sl.) šaknies balsių kaitą *-er- (*-ēr-) *-ar- *-ār- atspindinčiais žodžiais lie. verb. tvẽr-ia (tvė́r-ė tvér-ti), subst. ùž-tvaras, rus. за-твор „t. p“, lie. tvor-à „Zaun“ ir kt., žr. Bezzenberger BB XXIII 311, Trautmann AS 361, Endzelīns SV 266, Toporov PJ IV 101t.; bet žr., pvz., Trautmann BSW 333t. (s. v. v. tu̯eri̯ō, tu̯ara-, tu̯ārā-), Vasmer ESRJ IV 32tt. (s. v. v. тварь, твор I, -твор II, творить I, -творить II), Fraenkel LEW 1152 (s. v. tvérti 1), 1155 (s. v. tvorà), kurie šio pr. toaris visai nemini (jo nemini ir Būga savo raštuose). Pastarųjų mokslininkų skeptišką pažiūrą ir pr. toaris giminystę su minėtais balt. ir sl. dialektų žodžiais nulėmė tai, kad pr. toaris (coaris) nebuvo ir iki šiol nėra tinkamai rekonstruotas, o jį rekonstruoti iš tikrųjų nelengva.
Pr. (E 232) toaris segmentas toa- atspindi greičiausiai pr. *tɔ̄- < (*tu̯ɔ̄- =) *tvɔ̄-, t. y. pr. *tā- < *tvā- (plg. lie. žem. to-rà „tvora“ < tvo-rà „t. p.“). Spėjimu, kad tame toa- (toa-ris) slypi pr. (*tu̯ɔ- =) *tvɔ-, t. y. pr. *tvă- (plg., pvz., Toporov l. c.), sunkiau patikėti:, pvz., pr. (E 553) twaxtan (žr.), turintis segmentą pr. (*tu̯ɔ- =) *tvɔ- (t. y. *tvă-!), yra parašytas ne *toaxtan. Kur kas sudėtingesnė iki šiol negvildenta problema – pr. (E 232) toaris morfologinė rekonstrukcija: ar jis yra pr. *tvāris (i-kamienis, fem. arba masc.), ar pr. *tvārīs (i̯o-kamienis, masc.), ar net pr. *tvāris < *tvāras (o-kamienis, masc.).
Manyčiau, kad pr. (E 232) toaris „šalinė“ (= „tam tikra užtvara klojime“) buvo i-kamienis (fem.) pr. *tāris < *tvāris „t. p.“ (nom. sg.) < subst. vak. balt. (dial.) *tvāris. Jis („tam tikra užtvara klojime“!) yra iš *„(už)tvėrimas“ – fleksijos vedinys (tiesioginis ar netiesioginis) iš verb. vak. balt. *tvér- „(už)tverti…“ (su akūtiniu *-ér-) < balt. *tvér- (*tver-) „(už)tverti; (su)tverti 236 (sukurti); (nu)tverti (griebti)…“ [> lie. tvér-ti (tvẽr-ia) „t. p.“ = la. tver̂-t „griebti“] < verb. balt.-sl. *tvē̆r- „t. p.“ > sl. *tvér- (*tver-) „…sutverti (sukurti)…“, kurio vedinys (tiesioginis ar netiesioginis) – subst. (i-kamienis) sl. *tvāris „sutvėrimas, sukūrimas“ (> s. sl. tvarь „t. p.“ ir kt., žr., pvz., Vasmer ESRJ IV 32). Su šiuo sl. subst. siejamas, pirmiausia, subst. lie. tvorà „Zaun“ < ryt. balt. (dial.) *tvārā „t. p.“ (žr., pvz., Trautmann BSW 334, Vasmer l. c.), kuris yra iš *„ap-, užtvėrimas“ – fleksijos vedinys (tiesioginis ar netiesioginis) iš verb. ryt. balt. *tvér- (*tver-) „(už)tverti…“ < balt.-sl. *tvē̆r- (žr. anksčiau).
Dėl tų subst. (i-kamienių) vak. balt. (dial.) *tvāris = sl. *tvāris (abu savarankiški dariniai!) ir subst. (ā-kamienio) ryt. balt. (dial.) *tvārā darybos, t. y. dėl jų išvedimo (tiesioginio ar netiesioginio) iš minėto verb. balt.-sl. *tvē̆r-, plg., pvz., subst. (i-kamienį, fem.) ryt. balt. *brandis „subrendimas“ [> lie. brándis „pribrendusių žirnių ar pupų ankštis“ (LKŽ I² s. v. 1. brándis) = la. bruôds „Knospe“ (ME I 342 s. v. I bruôds)] ir subst. (ā-kamienj) ryt. balt. (dial.) *brandā́ „subrendimas“ (> lie. brandà „javų derlius, užderėjimas“ LKŽ I² 992), kurie abu yra fleksijų vediniai (tiesioginiai ar netiesioginiai) iš verb. balt. *brénd- „bręsti…“ (žr. s. v. v. brendekermnen, pobrendints).
Minėtus subst. vak. balt. (dial.) *tvāris = sl. *tvāris ir verb. balt.-sl. *tvē̆r- dėl jų šaknies vokalizmo santykio (subst. *-ār : verb. *-ē̆r-) plg. lie. su subst. tvorà : verb. tvér-ti (žr. anksčiau), subst. vorà „virtinė, eilė“ : verb. vér-ti ir kt. (žr. Būga RR II 255). Tas verb. balt.-sl. *tvē̆r- „(už)tverti; (su)tverti (sukurti); (nu)tverti (griebti, imti); tverti (laikyti)…“ kartu su jo lytimis verb. balt.-sl. (dial.) *tur- „būti nutvėrusiam, turėti (laikyti)“ bei *tvīr- „turėtis, laikytis“ (dėl jų dviejų žr. s. v. turrītwei) suponuoja verb. ide. *tu̯er-/*tur- „tverti, (griebti, imti); būti nutvėrusiam, turėti, laikyti; tverti, ap-/užtverti…“ > gr. subst. σειρά „virvė, saitas“ [< *tu̯eri̯ā „tai, kuo kas (su)griebiama, (su)laikoma“, plg. subst. lie. dial. tvėrė̃, dėl kurio žr. Būga RR II 130–131] ir kt. (žr. Pokorny IEW I 1101 s. v. 2. tu̯er-). Šis verb. ide. *tu̯er- (: *tur-) „tverti (griebti, imti)…“ (Pokorny IEW I 1101 s. v. 2. tu̯er-fassen…“), man rodos, gali būti iš *„išsukti (ką iš ko)“ < *„suk(io)ti“ 237 (Pokorny IEW I 1100t. s. v. 1. tu̯er-drehen…“); čia dėl *„(iš)tverti (išgriebti, išimti)“ < *„išsukti (išlenkti) ką iš ko“ plg., pvz., verb. balt.-sl. *renk- „griebti, imti…“ (> lie. reñka riñkti „imti, griebti ką iš ko“) < *„(iš)sukti ką iš ko“ < ide. *u̯renk- „sukti“ (žr. s. v. v. isrankīuns, rancko), arba verb. pr. *rang- „vogti“ < *„(pa)griebti, (pa)imti ką iš ko“ < *„(iš)sukti ką iš ko“ < ide. *u̯reng- „sukti“ (žr. s. v. rānctwei).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Larsson FsKlingenschmitt 364; Matzenauer BKAS 67; Rix LIV 656.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.