crixtianai „Christen – krikščionys“ III 8713 [5520] (= klausitoiey VE 3713) nom. pl. masc.; acc. pl. masc. crixtiānans „Christen – krikščionis“ III 7317 [4735] (= chriksczionims VE 3021), christiānans „Glaubigen in Christo – tikinčius į Kristų“ III 4523 [3316] (= tikinczeiseis ingi Christu VE 184); dat. pl. masc. crixtiānimans „Christen – krikščioniams“ III 12313 [773–4]. Pirmiausia, – dėl šio pr. „krikščionis“ grafinių segmentų crixt- (3× – III 8713, III 7317, III 12313) = pr. *krikst- ir christ- (1× – III 4523) = pr. *krist-, kuriuos abu randame, be to, ne vien žodyje pr. „krikščionis“ ir kurių abiejų genetinis tarpusavio santykis iki šiol nebuvo nuodugniau analizuotas. Segmentas pr. *krikst- sutinkamas a) visais atvejais, kuriais jis yra pr. žodžiuose, verstuose iš vok. žodžių, turinčių šaknį (vok.) tauf- „krikštyti“ (žr. crixtitwi, crixti lāiskas ir pan.; plg. net Chricstus „Kristus“, žr.), b) daugeliu atvejų, kuriais jis yra pr. žodžiuose, verstuose iš vok. žodžių, turinčių šaknį (vok.) christ- (= Christ „krikščionis“, christlich „krikščioniškas“ ir pan.). Pastaraisiais atvejais parašymai, atspindintys segmentą pr. *krikst-, yra nepalyginamai dažnesni už parašymus, atspindinčius pr. *krist-; šių parašymų pr. kat-muose tėra iš viso tik penki (ir tik III kat-me): (1×) christiānans [III 4523; greta crixt- (3×), žr. anksčiau], (2×) christiāniskan [III 4515–16, III 4519; greta crixtiāniskun (žr.)], (1×) cristiāniskas bei (1×) cristiāniskan [III 3910–11 resp. III 454; greta dažnesnio (10× – III kat me ir 2× – I, II kat-muose) su pr. *krikst- (žr. s. v. cristiāniskas)]. Žr. dar (E) cristionisto.
Tais penkiais III kat-mo atvejais (keturi iš jų viename puslapyje – III 45) segmentas pr. *krist- laikytinas ne gyvosios pr. kalbos faktu, o perdirbiniu (okazionaliu!) paties A. Vilio: jis iš segmento pr. *krikst- tais atvejais išmetė *-k- a) dėl vok. Christ „krikščionis“ 274 ir pan. įtakos, o b) atvejais cristiānisk- ir pan. – dar ir dėl disimiliacijos [plg. crixtianisk- (žr. s. v. cristiāniskas), turintį net tris pr. *k!]. Kad vok. Christ „krikščionis“ ir pan. buvo lemiantis faktorius tam pr. *krikst- perdirbimui (okazionaliam), be to, rodo ir digrafas ch- (vietoj lauktinos raidės c- arba k-), pavartotas trimis (iš penkių su *krist-) atvejais: christ-iānans (III 4523), christ-iāniskan (III 4515–16) bei christ-iāniskan (III 4519); be to, plg. dar (dėl digrafo ch-) iš krichst-ianisquan (II 97) taisytiną (plg. Endzelīns SV 198) *chrikst-ianisquan (su pr. *krikst-).
Pr. (III) crixtiānai (nom. pl. masc.), crixtiānans bei christiānans (acc. pl.) – šios formos (žr. anksčiau) suponuoja o-kamienį subst. pr. *krikstʹāna- „krikščionis“ (su įterptiniu *-k-, žr. dar crixti lāiskas, crixtitwi) < pr. *kristjāna- „t. p.“ – skolinys (turbūt X–XI a.) iš vak. sl. (pralenk.) *krьstьjan- „t. p.“ [→ lenk. chrześcijan(in) „t. p.“], jo segmentą *-stьjan- perdirbus į pr. *-stjān- (ne į pr. *-stijān-!); plg. lie. krikščionìs „t. p.“ (su įterptiniu -k- ir su -š- < *-s-, žr. dar s. v. crixti lāiskas, crixtitwi) < *kristjan- ← ryt. sl. (prarus.) *krьstьjan- „t. p.“ (Skardžius TiŽ VII 110), kurio segmentas *-stьjan- perdirbtas į lie. *-stjān. Manyti, kad forma (III 12313) crixtiānimans (dat. pl.) turinti -imans vietoj *-amans resp. esanti irgi o-kamienė (Schmalstieg OP 52, Toporov PJ IV 187), nėra didelio reikalo: ji, užfiksuota III kat-mo pabaigoje (kai Paulius Mėgotas matyt jau vėl buvo Abeliui Viliui vertimo pagalbininkas), gali būti iš Mėgoto šnektõs – i̯o-/i-kamienė (i̯o- ir i-kamienai XVI a. pr. semb. šnektose buvo gerokai sumišę!), suponuojanti i-kamienį subst. pr. dial. *krikstʹāni- „krikščionis“ (plg. Trautmann AS 238, Endzelīns SV 66); plg. subst. (i-kamienį) lie. krikščionìs (žr., pvz., Skardžius l. c.). Plg. dar lie. (o-kamienį) pagónas „pagonis“ ir lie. (i-kamienį) pagónis „t. p.“ (LKŽ IX 89t.; žr. Skardžius ŽD 275); žr. s. v. poganans.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 273–274 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.