criwe „krivis – vyriausias prūsų žynys“ (dk., prieš 1326 m.) = pr. *krìvīs [sulietuvintai – (lie.) krìvis „t. p.“], žr. toliau. Šį dk. criwe pirmasis paminėjo Petras Dusburgiškis savo darbe „Cronicon terre Prussie“ (baigtame rašyti 1326 m.): „Fuit autem 282 in medio nacionis huius perverse, scilicet in Nadrowia, locus quidam dictus Romow, trahens nomen suum a Roma, in quo habitabat quidam dictus Criwe, quem colebant pro papa, quia sicut dominus papa regit universalem ecclesiam, ita ad istius nutum seu mandatum non solum gentes predicte, sed et Lethowini et alie naciones Lyvonie terre regebantur. Tante fuit autoritatis, quod non solum ipse, vel aliquis de sanguine suo, verum eciam nuncius cum baculo suo vel alio signo noto, transiens terminos infidelium predictorum a regibus et nobilibus et communi populo in magna reverencia haberetur“ SRP I 53 (šios citatos lietuvišką vertimą žr. PDK 8716–28). Pr. (dk.) criwe „krivis“ yra paliudytas ne vien Petro Dusburgiškio (prieš 1326 m.) bet – vėliau – ir kitų senovės raštininkų, apie tai (ir liter.), žr. Būga RR I 170tt., Toporov PJ IV 196tt., Batūra – in PDK 359t.
Pirmiausia reikia pasakyti, kad žodį lie. krìvis „senovės lietuvių dvasininkas, žynys“ ar krìvė „t. p.“ (LKŽ VI 660 resp. 659) laikyti autentišku (plg. Toporov PJ IV 202) negalima. Jis yra knyginis žodis – dirbtinis prūsizmas, kuriam išplisti padėjo ypač Būga RR I 170–179: čia dk. criwe „vyriausias prūsų žynys“ sulietuvintai vartojamas ir (lie.) krivė „t. p.“ (žr. dar Būga RR II 79), ir (lie.) krìvis „t. p.“, nors pats dk. criwe „t. p.“ rekonstruojamas į pr. *krìvīs „t. p.“ [jį, aišku, galima sulietuvinti į (lie.) krìvis; iš čia ir, pvz., Fraenkel LEW 300: (lie.) krìvis „heidnischer Priester“]. Tačiau Toporovas (PJ IV 205) šitą dk. criwe rekonstruoja į pr. *krivē (rašo: *krive), o ne į pr. *krivīs (nors ši rekonstrukcija, man rodos, patikimesnė, žr. toliau).
Iš pr. (dk.) criwe etimologinių aiškinimų (žr. liter. apud Toporov PJ IV 205) patikimiausias yra toks: šis pr. žodis siejamas su lie. (subst. mob.) krìvis, -ė „kreivas žmogus ar daiktas; kairys“ (LKŽ VI 660), – žr. Būga RR II 79, Toporov PJ IV 203t. Tiesa, į šitokią pr. (dk.) criwe etimologiją Būga vėliau (1921 m.) žiūrėjo pesimistiškai: „Dėl Criwės … šiandien turiu pasisakyti, kad aš tam vardui neturiu etim[ologijos]“ (Būga RR III 809; panašiõs nuomonės ir Fraenkel LEW 300). Šio Būgos pesimizmo nepalaikė Toporovas (l. c.): jis priėjo prie išvados, kad toji etimologija 283 esanti „очевидна и бесспорна. Она вытекает уже из связи руководителя ритуала Kriv- c его атрибутом (лит. krivū̃lė и под.), представляющим собой искривленную палку…“ (Toporov l. c.). Šitokia Toporovo nuomonė būtų visiškai patikima, jeigu ji būtų buvus pagrįsta žodžių darybos analize. Manau, kad tai, ką Petras Dusburgiškis pavadino žodžiu lo. baculum „lazda“ (žr. anksčiau), buvo subst. (ē-kamienis, fem.) pr. *krivē „krivūlė (kreiva lazda žmonėms į kuopą sušaukti)“ (dėl lie. liter. krivū̃lė „t. p.“ žr. DLKŽ 338, taip pat LKŽ VI 661) < subst. mob. (fem.) pr. *krivē „ta, kuri susisukusi, kreiva“ [čia femininum – iš asociacijos (derinimo) su subst. (fem.!) pr. *lagzdē „lazda“ (žr. kellaxde)] greta subst. mob. (masc.) pr. *krivīs „tas, kuris susisukęs, kreivas“. Plg. subst. (fem.) lie. dial. krìvė „krivūlė“ (LKŽ VI 658) < subst. mob. (fem.) krìvė „ta, kuri kreiva“ [femininum – iš asociacijos su subst. fem.!) lie. lazdà] greta subst. mob. (masc.) lie. krìvis „tas, kuris kreivas“ (dėl šio subst. mob. lie. krìvis, -ė žr. LKŽ VI 660). Subst. mob. pr. *krivīs, -ē „tas/ta, kuris susisukęs, kreivas“ (= subst. mob. lie. dial. krìvis, -ė „t. p.“) – fleksijų vediniai iš adj. (o/ā-kamienio) balt. (dial.) *kriva-/*krivā- „susisukęs, kreivas“ (> adj. lie. dial. krìvas, -à „t. p.“ LKŽ VI 658). Adj. balt. (dial.) *kriva-/*krivā „susisukęs, kreivas“ – sufikso *-va- (*-vā-) vedinys iš verb. balt.-sl. *kri-/*krei- „sukti(s)“ → *krei- „t. p.“ + *-vā- (*-vā-) > adj. balt.-sl. *kreivas „susuktas, kreivas“ (žr. s. v. greiwakaulin); plg., pvz., adj. (o/ā-kamienius) lie. šlìvas „schief(beinig)“ bei šleĩvas „t. p.“ – sufikso -va- (-vā-) vedinius iš verb. balt.-sl. *śli-/*ślei- „lenkti(s), šlieti(s)“.
Taigi minėtas adj. lie. dial. krìvas, -à turbūt nėra slavizmas (kaip mãno Fraenkel LEW 300). Greičiausiai savas žodis (plg. Skardžius ŽD 189, kitaip – Fraenkel l. c.) yra ir subst. (fem.) lie. dial. krivùlė „krivūlė“ (LKŽ VI 661): jis greta subst. lie. dial. krìvė „t. p.“ bus atsiradęs (kaip sufikso -ulė vedinys) matyt iš adj. (o/ā-kamienio) fem. lie. kriv-à „kreiva“; plg. subst. lie. krivùlis „kreivas medis“ (Skardžius ŽD 188) – sufikso -ulis vedinį is to paties adj. masc. lie. krìv-as „kreivas“. Plg. dar, pvz., subst. mob. lie. marg-ùlis, -ùlė „tas/ta, kuris margas“ (LKŽ VII 856 284 s. v. 2 margùlis, -ė) ← adj. márgas, -à. Tam subst. lie. dial. krivùlė „krivūlė“, o ypač jo variantui (su pailgintu cirkumfleksiniu -ū̃-!) subst. lie. dial. (ir lie. liter.) krivū̃lė „t. p.“ (LKŽ VI 661) atsirasti (žr. anksčiau) matyt bus padėjęs dar kaimynų slavų žodis: lenk. krzywula „kreiva lazda ir pan.“ (← adj. krzywy „kreivas“) ir kt. (Sławski SEP III 251, ESSJ XII 170t.). Esant pr. subst. mob. (fem.) *krivē „ta, kuri susisukusi, kreiva“/(masc.) *krivīs „tas, kuris susisukęs, kreivas“ (žr. anksčiau), greta subst. (fem.) pr. *krivē „krivūlė“ = „tam tikros valdžios ženklas“ nesunkiai galėjo atsirasti subst. (masc.) pr. *krivīs „krivūlės turėtojas“ (plg., pvz., lie. kùpris „kupros turėtojas“ ← kuprà) = „tam tikros valdžios ženklo turėtojas“ > „krivis (vyriausias prūsų žynys)“ (= dk. criwe, žr. anksčiau). Iš šio pr. *krivīs „krivis“ atsiradęs sufikso *-ait- vedinys pr. *krivaitīs (dėl dk. medžiagos žr. apud Toporov PJ IV 198tt.) bus buvęs „krivio sūnus“ (jis, kriviui mirus, galėjo tapti kriviu!) arba „mažesnės teritorijos krivis“ [plg. (dėl lie. kunig-áikštis) s. v. konagis].
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 281–284 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Běťáková, Blažek EBM 95tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.