290 kudesnammi „so offt (so oft) – kaip dažnai“ II 152 [1330], taisytinas į *kudesnimma „t. p.“ (Trautmann AS 250, 364, Endzelīns SV 198, Fraenkel LEW 84), kodesnimma „t. p.“ I 152–3 [730]. Čia turime iš vok. so oft „kaip dažnai“ (dėl vok. so reikšmės „kaip“ plg. Paul DW 566 s. v. so 4) verstą pr. *kŭdeznima „t. p.“ (su nekirčiuotu *-ŭ-) = *kŭ- „kaip“ [< *kū- „kaip, kuo (kuo būdu)“ < *kō „kuo, kaip“ („instr.“ sg., žr. s. v. kas)] + adv. *deznima „dažnai“ (plg. adv. pr. *ilgă „ilgai“, žr. ilga), „kuris suponuoja adj. (o/ā-kamienį) pr. *deznima- „dažnas“. Šį adj. pr. *deznima- laikyti grad. superl. (t. y. „dažniausias“) lytimi (Endzelīns SV 198) nėra pamato (žr. ir Stang Vergl. Gr. 177, plg. Toporov PJ IV 225); net ir adj. pr. *auktimas kildinimas iš *„aukščiausias“ (superl., – Endzelīns SV 47, Stang Vergl. Gr. 178) vargu ar patikimas (žr. s. v. aucktimmien). Pastaba: nuomonei, kad pr. (kudesn)-ammi/(kodesn)-ima ir (kuilg)-imai/(stuilg)-imi (žr. kuilgimai) esą senovinės instr. formos (Stang Vergl. Gr. 177, 241), negalėčiau pritarti (žr. toliau).
Pr. *kŭilgimai „kaip ilgai“/*stŭilgimi „taip ilgai“ (žr. s. v. kuilgimai) turi pr. *kŭ- „kaip“ (žr. anksčiau) resp. pr. *stŭ- „taip“ (< „taip, tuo“ < „tuo, taip“, žr. s. v. stas), proklitiškai priaugusius prie adv. pr. *ilgimai/*ilgimi „ilgai“, suponuojančio (plg. s. v. ainawīdai) adj. (o/ā-kamienį) pr. *ilgima- „ilgas“. Dėl tų pr. *kŭ- „kaip“ < „kuo, kaip“ resp. pr. *stu- „taip“ < „tuo, taip“ plg. lie. kaĩp//kuõ resp. taĩp//tuõ semantinės neutralizacijos galimybę pasakymuose, pvz., (lie.) kaĩp//kuõ tu man padėsi resp. taĩp//tuõ tu man padėsi.
Kaip, pvz., adj. pr. *ilgima- „ilgas“ darybiškai suponuoja adj. (o/ā-kamienį) pr. *ilga- „t. p.“ (plg. s. v. aucktimmien), taip ir adj. pr. *deznima- „dažnas“ rodo buvus adj. (o/ā-kamienį) pr. *dezna- „t. p.“, kuris aiškiai giminiuojasi su adj. lie. dãžnas „dažnas; ne vienas, tūlas“ < *dežna- „dažnas“ (plg. lie. dial. adv. dežnaĩ „dažnai“ LKŽ II² 470), la. dažs „kai kas“ < *dazja- „dažnas“; bet jų visų etimologija, deja, visiškai neaiški (žr., pvz., ME I 446, Endzelīns SV 198, Fraenkel LEW 84, Toporov PJ IV 226tt.).
291 Man rodos, kad adj. balt. dial. (pr.-lie.) *deźna- „dažnas“ gali būti iš (adj.) *„tankus (sutankintas)“ < *„prikimštas, primuštas prie ko“ (plg., pvz., s. sl. čęstъ „tankus, dažnas“ ir pan. semantinę kilmę, žr. ESSJ IV 106) – sufikso *-na- vedinys is verb. balt. *deź- „mušti“ (→ adj. la. *dazja- > dažs, žr. anksčiau) > la. dial. dez-êt (dēz-êt) „prügeln, hauen“ (ME I 460, plg. Toporov PJ IV 229); tik čia bėda yra ta, kad sis la. verbum iki šiol neturi visiškai jokios etimologijos. Esu linkęs manyti, kad verb. la. dez-êt/dēz-êt „prügeln, hauen“ suponuoja ekspresyvą verb. balt. *deź-/*dēź- „dėti; mušti, tvoti; (pa)daryti ir pan.“ – determinatyvo [ide. *-g(h)- >] *-ź- (plg. verb. balt. *glemź- < *glem- + *-ź- žr. Fraenkel LEW 156 s. v. glem̃žti) išplėstą verb. (ide. *dhē- >) balt.(-sl.) *dē-/*de- „t. p.“ [dėl jo (> lie. dė́-ti „dėti…“/de-mì „dedu…“ ir pan.) bei tokių reikšmių žr. s. v. v. dabber, debica]. Iš to verb. balt. *deź- (: *dēź-) „…(pa)daryti“, man rodos, yra ir verb. lie. daž-ýti „färben (dažyti)“ – turbūt verb. iterat. (plg. verb. lie. kret- „krėsti“ → krat-ýti); čia dėl reikšmės „dažyti“ < *„(pa)daryti“ plg., pvz., lie. daryti „darýti“ ir „dažyti“ (LKŽ II² 291 s. v. darýti 12). Reikia priminti, kad lie. dažýti (ir jo vedinys subst. lie. dažaĩ) iki šiol taip pat neturėjo jokios etimologijos.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 290–291 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński SEJL 96.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.