Labegow (1249 m.), Labegowemoter (1258 m.), Labigow, Labiow „Labguva – Labiau“ (1300 m.) – vv. (dk.), žr. Gerullis ON 79. Daugiau dk. medžiagos žr. Vanagas Blt I 186, Toporov PJ IV 390; bet šie du baltistai neatsižvelgė, kad toje medžiagoje slypi ne vienas pr. vietovardis (gvv.), o bent jau du (vienodai skambėję prūsiškai): sembiškas „Labguva (prie Kuršių marių) – Labiau“ ir notangiškas [Labegow (1249 m.), žr. Gerullis l. c.], kuris jau seniai išnykęs.
Iš tos dk. medžiagos reikia atstatyti vv. (gvv.) pr. semb. (XIII–XV a. pradž.) *Labjɔvɔ̄, kuris: a) su ilguoju pr. *-ɔ̄ (kirčiuotu) = žemo tonalumo tembrą turėjęs balsis pr. *-ā [dėl tokio pr. *ā bei pr. *ă plg. Girdenis Blt XIII (1) 303 (čia šiek tiek patikslinama Kazlausko–Mažiulio nuomonė)], b) su trumpuoju *-ɔ- (nekirčiuotu) = žemo tonalumo tembrą [ypač šiuo atveju (t. y. heterosilabiniame diftonge!) – prieš pr. *-v- (= *-u̯-!)] turėjęs balsis pr. *-ă- (plg. s. v. kanowe), c) su segmento pr. *La- balsiu pr. *-ă-, kuriam, nekirčiuotam ir nesančiam heterosilabiniame diftonge, žemo tonalumo tembras nebuvo ryškus (be to, plg. Mažiulis BS 18: „AB balsių sistema“) arba to pr. *La- balsis pr. *-ă- (po pr. *l!) yra iš pr. *-ĕ- (plg. s. v. v. claywio, klantīuns, clattoy, ladis), žr. toliau.
Iš minėto pr. semb. (XIII–XV a. pradž.) *Labjɔvɔ̄ atsirado vok. (XIII–XV a. pradž.) *Labijowe [= dk. (pvz.) Labegowe-moter (1258 m.); dėl jo grafinio segmento -eg- = vok. (Ryt. Pr.) *-ij- žr. toliau], kur: a) fleksija pr. *-ɔ̄ (t. y. *-ā) transformuota į vok. (Ryt. Pr.) *-e, o b) segmentas (priebalsių junginys) pr. *-bj- transformuotas į vok. (Ryt. Pr.) *-bij- [su anaptiksiniu balsiu vok. *-i- (pereiginiu tarp vok. *-b- ir vok *-j-)] dėl to, kad junginys bj (t. y. ypač labialis + j) visai nebūdingas vok. kalbai (jos dialektams). Iš to vok. (XIII–XV a. pradž.) *Labijowe, nukritus jo fleksijai (vok.) *-e, yra vok. (XIII–XV a. pradž.) *Labijow = dk. (pvz.) Labiow (1300 m.), Labigow, Labegow (žr. 12 anksčiau). Čia raidės (dk.) -g- parašymas vietoj -j- atspindi visiems žinomą dalyką, kad Ryt. Pr. vok. šnektose priebalsiai g ir j buvo „maišomi“: priebalsis vok. (Ryt. Pr.) g vienose pozicijose buvo tariamas kaip g, kitose (tam tikrose) – kaip j. Ypač dažnai raide (dk.) g tas vok. j perteikiamas pozicijoje *-ij-; plg., pvz., [pr. vv. *Nerijā (t. y. *Nerijɔ̄) „Aismarių nerija“ →] vok. *Ner-ij-e = dk. Ner-ig-e (1390 m.) greta dk. (vok.) Nerie (= vok. *Ner-ij-e), plačiau žr. Mažiulis LKK III 303tt. Vietoj lyties vok. *Labijow „Labguva“ (greta pr. semb. *Labjɔvɔ̄ „t. p.“) maždaug nuo XIV–XV a. pradeda įsigalėti vok. *Labijaw „t. p.“ (greta pr. semb. *Labjavū „t. p.“, žr. toliau) = dk. (vok.) Labiaw (pvz.: 1353 m. SRP II 519) ir pan., o iš čia turime dab. vok. Labiau „t. p.“
Pr. semb. *Labjɔvɔ̄ „Labguva“ apie XIV–XV a. virto į (pr. semb.) *Labjavū „t. p.“, egzistavusį greta vok. (XV a.) *Labijaw „t. p.“, kurį (su segmentu vok. *-bij-!) bilingviai (vokiškai mokėję resp. supratę) prūsai traktavo kaip pr. (semb.) *Labjavū „t. p.“ (su segmentu pr. *-bj-!) transformą [apie tą pr. *-bj- → vok. *-bij- (su anaptiksiniu vok. *-i-) žr. anksčiau] ir – atvirkščiai. Dėl minėto priebalsių vok. (Ryt. Pr.) g ir j „maišymo“ žodis vok. *Labijaw „Labguva“ (= dab. vok. Labiau „t. p.“), egzistavęs greta savo transformo pr. semb. *Labjavū „t. p.“, galėjo būti ištariamas ir kaip vok. (Ryt. Pr.) *Labigaw „t. p.“ [būtent su Ryt. Pr. vok. *-g- (o ne *-j-)!], o iš čia nesunku buvo atsirasti ir jo transformui (lyčiai) pr. (semb.) *Labgavū „t. p.“ (vietoj *Labjavū „t. p.“) → lie. (Ryt. Pr.) Labgavà „t. p.“ resp. (daug dažnesnė lytis) Labguva [lie. toponimijoje (hidronimijoje) sufiksas -uv- yra kur kas būdingesnis nei jo variantas -av- (pr. toponimijoje – atvirkščiai), žr. Mažiulis Blt III 41.
Lie. (vv.) Labgavà/Labguvà „Labiau“ priebalsį -g- iš *-j- kildino jau Vanagas (Blt I 186tt.), tik nepakankamai gilindamasis į svarbiausią šio klausimo aspektą – į Labgavà (Labguvà) segmento lie. -bg- (t. y. ne vien segmento lie. -g-!) kilmę; kaip sakyta, šis lie. -bg- < pr. *-bg- iš pr. *-bj- atsirado ne dėl vok. (Ryt. Pr.) *-bg- < *-bj- (sic Vanagas l. c.), kurio vokiečiai visai neturėjo (žr. anksčiau), o dėl vok. (Ryt. Pr.) *-big- < *-bij- 13 (su anaptiksiniu vok. *-i-, žr. anksčiau) transformavimo į pr. (*-bj- >) *-bg- → lie. -bg- (žr. anksčiau).
Taigi reikia atstatyti pr. (gvv. < up.) *Labjavā, kuris jau mėgintas gretinti su hidronimais pr. (ež., dk., 1318 m.) Labelles [Gerullis ON 79 (be reikalo sieja su pr. labs „geras“)], lie. (up.) Labà, Labãžė ir pan., Lóbas, Lobà ir pan., la. (pelkė) Labas-purvs, o jie visi – su lie. (subst.) lóbas/lobà „dauba, slėnis; upės vaga; klanas, pelkutė“ (LKŽ VII 636), žr. Vanagas Blt I 189, Vanagas HŽ 177, 195, Toporov PJ IV 390–393. Tie gretinimai šiaip jau galimi (žr. toliau), tačiau juose apeitas svarbiausias dalykas – hidronimo pr. (up.) *Labjavā istorinė daryba (vadinasi, ir pati jo etimologija) ir apeliatyvo lie. (subst.) lóbas/lobà kilmė, kuri, beje, iki šiol yra labai neaiški [1911 m. paskelbtoji Būgos (RR I 298) etimologija (plg. ir Fraenkel LEW 383 s. v. lóbas) – nepatikimà]. Beje, ir šiaip jau visiems žinoma, kad tie pr.-lie.-la. hidronimai bei lie. (subst.) lóbas/lobà neturi etimologijos (žr., pvz., Toporov PJ IV 394t. ir liter.).
Manyčiau, kad pr. semb. (up.) *Labjavā yra iš adj. (ā-kamienio) vak. balt. *labjavā „ta (upė), kuriai būdingas vangus slinkimas (tekėjimas)“ [Labguvos apylinkių (jos – pelkėtos lygumos!) upės teka (ir tekėjo) labai lėtai (vangiai)!] – sufikso *-avā- vedinys iš subst. (i-kamienio) *labi- „vangus slinkimas“, o šis – fleksijos vedinys iš verb. balt. *leb- (: *lab-) „vangiai (nu)slinkti“ [plg., pvz., lie. verb. breñd- „bręsti“ → subst. (i-kamienis) brandìs, žr. Skardžius ŽD 52] < verb. ide. (dial.) *leb-/*lob- „t. p.“ (dėl jo plg. Pokorny IEW I 655t. s. v. lē̆b- „schlaff herabhängen“). Panaši etimologija šiam pr. hidronimui (up.) tiktų ir tuomet, jeigu suponuotume, kad jis buvo ne pr. *Labjavā, o pr. (*Labjavā <) *Lebjavā (žr. anksčiau). Iš to verb. balt. *leb- (: *lab-) „vangiai slinkti“ kildintini lie. (subst.) leb-edà „nerangus, apsileidęs žmogus“ (LKŽ VII 218; < *„kas vangiai slenka“), lie. (up.) Leb-edà ir pan. Greta verb. balt. *lab- (: *leb-) „vangiai slinkti“ (→ adj. balt. *labā „vangiai slenkanti“ → up. lie. Labà) bus buvusi jo lytis (verb.) balt. *lāb- „t. p.“, iš kurios atsirado minėtas subst. (turbūt deadjektyvas) lie. lóbas/lobà [< *„klanas“ < *„tai (vanduo), kas vangiai slenka (mažai juda)“]; dėl jo darybos 14 plg., pvz., subst. lie. gróbas ← verb. balt. *grāb-/*grab- (žr. s. v. grobis).
Pastaba: man rodos, kad tas verb. balt. *leb- „vangiai slinkti“ giminiuojasi dar su verb. balt. *lep- „t. p.“ [→ verb. lie. lė̃p-ti „… schlaff herabhängen (vangiai slinkti)“ ir kt.], – panašiai kaip, pvz., verb. balt. *kn(e)ib- ir *kn(e)ip- (žr. s. v. kniēipe); bet apie visa tai – atskira kalba.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 11–14 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.