Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 28–29 psl.

lāiskas

lāiskas „-buͤchlein (-büchlein) – knyga“ – kompozitų (žr. crixti lāiskas, crixtisnālaiskas, sallūbs laiskas) antrasis sandas ≈ subst. (ā-kamienis, nom. pl. fem.) pr. (III) *lāiskasknyga“ = (pl. collectivum, pl. tantum) „knygos“ (žr. s. v. crixti lāiskas), verstas ne iš vok. (sg.!) Buch (kaip. pr. III laisken, žr. toliau), o iš vok. (sg. = pl.!) Büchlein, čia pastarąjį suvokiant kaip vok. nom. pl. formą („knygelės“) dėl to, kad buvo pr.*lāiskas „knygos“ (pl. collectivum!) = (reikšme) „knyga“ (žr. anksčiau). Yra dar forma pr. laisken „buch (Buch) – knygą“ III 1018 (6316) acc. sg. = pr. *lāiskan (ā-kamienė, fem.), kuri čia (III 1018) vietoj lauktinos (ā-kamienės acc. pl. fem.) pr. *lāiskans „knygas“ (pl. collectivum!) = „knygą“ bus atsiradusi dėl to, kad ji versta ne iš vok. (sg. = pl.!) Büchlein, o iš vok. (sg.!) Buch (: pl. Bücher!).
Reikia priminti, kad lytys pr. (III) lāiskas ir laisken įprastai laikomos o-kamienėmis masc. (t. y. ne ā-kamienėmis fem.), šį pr. žodį siejant su lie. laĩškas (láiškas) ir pan. ir su sl. *listъ, tačiau jų visų darybą, vadinasi, ir pačią etimologiją paliekant neatskleistą, žr., pvz., Endzelin SBE 54–55, Trautmann AS 368, Trautmann BSW 148, ME II 407 (s. v. laiksne), Endzelīns SV 32, 201, Vasmer ESRJ II 500t., Fraenkel LEW 333t., Machek ESČ 335, Skok ERHSJ II 307, Bezlaj II 144, Toporov PJ V 37tt. (ir liter.).
Subst. (ā-kamienis, nom. pl. fem.) pr. (III) *lāiskas „knyga“ = (pl. collectivum) „knygos“ yra iš pr. *lāiskās „t. p.“ < *laĩskā̃s „t. p.“ < „susiūti popieriaus lapai, lakštai“ subst. (ā-kamienis, nom. sg. fem.) balt. *laĩśkā „augalo laiškas, lapas“ [> lie. laiška „popieriaus lapas“ (LKŽ VII 71), la. laiska „lino stieblapis“ (ME II 410t. s. v. I laiska)], kuris su savo gretybe subst. (o-kamieniu) balt. dial. *laĩśka-/*láiśka- „t. p.“ [> lie. (Vak. Liet.) laĩškas/(Ryt. Liet.) láiškas „javo ar žolės lapas…“ (LKŽ VII 71)] matyt suponuoja adj. (o/ā-kamienį) balt. *laĩśka-/*láiśkā- „laibas, gležnas, švelnus“. Manau, kad šis balt. adj. yra iš adj. balt. *laĩska-/*láiskā- „t. p.“ (čia dėl balt. *-s- > *-ś- plg. Karaliūnas Blt I 117) < *„nuglaistytas, (tepant) nuglostytas“ – sufikso *-ka- 29 (*-kā-) vedinys iš verb. balt.-sl. *l(a/e)is- „daryti švelnų (darytis švelniam)“ < *„nuglaistyti, (tepant) glostyti“ (žr. s. v. layso), iš kurio turime sufikso balt.-sl. *-ta- vedinį sl. *leis-ta- > *listъ > s. sl. listъ „augalo lapas“ ir kt. Plg. Mažiulis PKP II 212.
Tuo, kad subst. lie. laĩškas „лист“ ir pan. ir sl. *listъ – vediniai iš verb. balt. *laisk- resp. verb. sl. *leist- > serb.-chorv. list-ati (se) „lapoti“ ir kt. (ESSJ XV 143t.), sunku patikėti: a) baltų dialektuose vieninteliai šaknies *laisk- verba yra lie. laišk-ė́ti „laiškiam darytis“ [LKŽ VII 71; vedinys iš adj. laiškùs „nemaloniai, aitriai salstelėjęs“ < „turintis laiško (lapo) skonį“ subst. laĩškas „lapas“ (plg. Skardžius ŽD 59)], laišk-ýti „skinti lapus“ (LKŽ VII 72), laišk-úoti „laiškais (lapais) auginti“ (LKŽ VII 72), kurie visi – aiškūs denominatyvai, b) verb. sl. *list-ati (> serb.-chorv. list-ati „lapoti“ ir kt.) yra veikiausiai irgi denominatyvas (žr., pvz., Skok ERHSJ II 307), plg., pvz., lie. lap-óti „(serb.-chorv.) listati“ subst. lãpas „лист“.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 279t.; Schmalstieg Blt XXXII (2) 252; Smoczyński SEJL 335.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.