Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 41–44 psl.

lapinis

lapinis „leffel (Löffel) – šaukštas“ E 359 nom. sg. masc. = pr. *lapinīs.
42 Pr. (E 359) lapinis „šaukštas“ kilmę aiškino keletas hipotezių [žr. liter. apud Falk Mélanges Skok (Zagreb 1985) 137tt., Toporov PJ V 89tt.], iš kurių populiariausia pasidarė 1907 m. Klugės (Kluge IF XXI 361) iškeltoji: šis pr. žodis esąs germanizmas (iš go. kalbos), žr. Trautmann AS 368, Būga RR II 85t., 93 III 496, 896, Endzelīns SV 202.
Patikimiausia pr. (E) lapinis etimologija yra K. O. Falko, 1985 m. įrodžiusio, kad šis pr. žodis yra ne skolinys (t. y. ne germanizmas), o savas – subst. (i̯o-kamienis) pr. *lapinīs „šaukštas“ < (subst.) „lapo išvaizdos daiktas“ < adj. (i̯o-kamienis) pr. *lapinīs „lapinis (lapo išvaizdos, blattförmig)“, o šis – sufikso *-in- vedinys iš subst. (o-kamienio) pr. *lapis „lapas (Blatt)“ < *lapas „t. p.“ = lie. lãpas „t. p.“, plačiau žr. Falk l. c. (jam pritarė ir Toporov PJ V 90tt.). Tačiau tuo, kad adj. pr. *lapinīs darybos pamatas buvęs subst. (o-kamienis, masc. nom. sg.) pr. *lapas „lapas“ (Falk l. c., Toporov l. c.), reikia abejoti: čia buvo turbūt ne subst. (o-kamienis, masc. nom. sg.) pr. *lapas „t. p.“, o subst. (o-kamienis, neutr. nom.-acc. sg.) pr. *lapan „t. p.“ [subst. lie. lãpas „t. p.“ (masc.) yra matyt iš subst. neutr., žr. toliau] ar subst. (ā-kamienis, fem. nom. sg.) pr. *lapā „t. p.“ = la. lapa „t. p.“
Iš tų pr.-lie.-la. (ir net jau vien iš lie.-la.) substantyvų „lapas (Blatt)“ visai lengva atstatyti subst. (o-kamienį) balt. dial. *lapa- „t. p.“ resp. subst. (ā-kamienį) balt. dial. *lapā- „t. p.“. Tačiau jų etimologija (ir pati jų ide. archetipo rekonstrukcija) daug kur labai neaiški visų pirma dėl to, kad jų darybos istorija nebuvo analizuota resp. nėra atskleista. Iš čia nesunku suprasti, kodėl vieni tyrinėtojai žodžius lie. lãpas „Blatt“ bei la. lapa „t. p.“ laiko giminaičiais, pvz., su lie. lópa „letena, nagai“ = la. lãpa „t. p.“ = sl. *lapa „t. p.“ [pvz. Būga RR I 312t., Fraenkel LEW 379 (s. v. lèpti), Pokorny IEW I 679 (s. v. lēp-), Toporov PJ V 94t.], o kiti – negiminaičiais [pvz. Trautmann BSW 149, 160, ME II 421 (s. v. lapa), 439 (s. v. lãpa), Bezlaj ESS II 124, 134, ESSJ XIV 26 (s. v. *lapa), 121].
Tuos subst. balt. dial. *lapa- „lapas“ bei subst. balt. dial. *lapā- „t. p.“ kildinu iš (subst.) *„tai, kas àtlupta (atsilupę)“ (plg., pvz., vok. Laub „lapai, lapija“ panašią semantinę kilmę, žr. Kluge EWDS 426) ir toliau, atsižvelgdamas į jų morfologinę (t. y. o- resp. ā-kamienę) 43 gretybę (plg., pvz., s. v. lāiskas), – iš adj. (o-/ā-kamienio) balt. *lapa- (*lapā-) „atluptas (atsilupęs)“ (dėl tokios jo reikšmės žr. toliau): iš jo (adj.) lyčių neutr. balt. *lapa- „atluptas“ resp. fem. balt. *lapā- „atlupta“ bus atsiradusios lytys neutr. subst. balt. dial. *lapa- „tai, kas àtlupta“ [matyt iš čia subst. (neutr. > masc.) lie. lãpas „Blatt“; plg., pvz., s. v. giwan] resp. fem. subst. balt. dial. *lapā- „t. p.“ (> la. lapa „lapas“; plg., pvz., s. v. lasto).
Adj. (o/ā-kamienį) balt. *lapa- „atluptas (atsilupęs)“ laikau fleksiniu vediniu (su šaknies balsio apofonija) iš verb. balt.(-sl.) *lep- (: *lap-) „(tam tikru būdu) lupti (schälen), skusti; luptis, skustis“ (dėl jo trans. ir intrans. reikšmė̃s plg. verb. lie. kèp-ti ir kt., žr. Skardžius ŽD 469) > verb. (intrans.) lie. dial. lèp-ti (lem̃pa lẽpo) „atsilupti“ = „knotis, kerti“ (LKŽ VII 372 s. v. 2 lèpti), lie. lèp-ti (lem̃pa lẽpo) „aplėpti, nulinkti; darytis lepiam, išpaikusiam“ (l. c. s. v. 1 lèpti; < *„aplėpusiai nulinkti“ < *„atsilupti“) = la. lep-t „verwöhnt werden (išlepti, išpaikti)“ (ME II 453), lie. lė̃p-ti (lė̃psta lė̃po) „aplėpti, nulinkti“ (LKŽ VII 372t.); pastarasis su -ė̃- vietoj senesnio *-e- (plg., pvz., verb. lie. grė́b-ti su -ė- vietoj senojo *-e-, žr. s. v. grobis). Tiesa, tas adj. balt. *lapa- „atluptas“ galėtų būti ir ne iš verb. balt. *lep- „lupti, skusti“, o iš jo lyties (apofoninės) verb. balt. *lap- „t. p.“
verb. (balt.-)sl. *lep- (: *lap-) „(tam tikru būdu) lupti(s), skusti(s)“ bus atsiradęs, pvz., adj. (o/ā-kamienis) sl. *lepena- [plg. adj. sl. *veźena- (> s. sl. vezenъ „vežtas“ ir kt.) darybą] subst. sl. *lepenъ/*lepeno/*lepenь (> slovėn. lépen „augalo lapas“ ir kt. ESSJ XIV 119t.), plg., pvz., Berneker SEW I 701, ESSJ XIV 120t. (ir liter.).
Verb. balt.-sl. *lep- (: *lăp-) „lupti(s), skusti(s)“ < ide. *lep- (: *lop-) „t. p.“ (> gr. λέπ-ω „lupu, skutu“ ir kt., plg. Pokorny IEW I 678). Iš verb. ide.*lep-/*lop- „t. p.“ > balt.-sl. *lep-/*lap- „t. p.“ bus išriedėjusios lytys verb. balt.-sl. *lep-/*lap- „t. p.“ (žr. anksčiau) *lēp-/*lāp- „t. p.“, plg. lyčių verb. balt.-sl. *grēb-/*grāb- *greb-/*grăb- kilmę (žr. s. v. grobis).
Iš lyčių verb. balt.-sl. *lēp-/*lāp- „lupti, skusti“ kildinu subst. la. lẽpa „letena, nagai“ [< „nagai“ < *„tai, kuo dreskia (skuta, lupa)“] resp. la. lãpa „t. p.“ = lie. lópa „t. p.“ bei sl. *lapa „t. p.“ (> 44 lenk. łapa „t. p.“ ir kt.), taip pat subst. la. lãps „lopas“ (< *„tai, kas àtlupta“) ir pan., lie. lóp-età „Spaten“ (< *„tai, kas skuta“) ir kt. (žr. dar lopto). Man rodos, kad žodžiai (subst.) go. lofa „delnas“ ir kt. yra iš germ. *„letena“ < *„nagai“ < *„tai, kuo dreskia (skuta, lupa)“ ir iš minėto verb. ide. *lep-/*lop- „lupti, skusti“ išriedėjo panašiai (bet matyt savarankiškai) kaip lie. lópa „letena, nagai“ ir kt. (žr. anksčiau). Pastaba. Manyti, kad verb. sl. *lapati (> ček. lapati „griebti“, bulg. ла́пам „ryti, godžiai valgyti“ ir kt.) esąs onomatopėjinės kilmė̃s (ESSJ XIV 28), negalėčiau: šis sl. verb. yra ekspresyvas iš *„godžiai griebti“ < *„griebti letenomis, nagais“ – vedinys iš subst. sl. *lapa „letena, nagai“ (> lenk. łapa „t. p.“ ir kt., žr. anksčiau), plg., pvz., lie. subst. globà verb. globóti (Skardžius ŽD 504tt.).
Taigi nuomonei, kad lie. lãpas „Blatt“ ir kt. nesigiminiuoja, pvz., su lie. lópa „letena, nagai“ ir kt. (pvz. Trautmann BSW 149, 160), ir nuomonei, kad tie žodžiai esą iš verb. ide. *lēp- (*lōp-, *ləp-) „būti plokščiam“ (Pokorny IEW I 679 ir, pvz., Toporov PJ V 94t.), negalėčiau pritarti: visi tie žodžiai suponuoja vieną ir tą patį ide. archetipą – būtent verb. ide. *lep-/*lŏp- „lupti, skusti“ (žr. anksčiau).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 848tt.; Karaliūnas Blt XXX (1) 37tt.; Lehmann GED 227t., 237; Matzenauer BKAS 78; Orel HGE 349; Rix LIV 413; Schmalstieg Blt XXXII (2) 253; Smoczyński DL 49, SEJL 336t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.