Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 113–115 psl.

massi

massi „kan (kann) – galiu“ III 4511 [337] praes. 1 sg. (= galiu VE 1714); 114 (praes.) 2 sg. massi „magst – galì“ III 799 [5115] (= gali „galì“ VE 3313), III 819 [5133] (= gali „galì“ VE 3416); 3 sg. massi „kan (kann) – „gãli“ III 6114 [4117] (= gal „gãli“ VE 256), massi „gãli“ III 712 [473] (= gal „gãli“ VE 2914), „kan (kann) – gãli“ III 7523 [4922] (= gal „gãli“ VE 328), III 879 [5517] (= gal „gãli“ VE 379), massi „moͤge (möge) – gãli“ III 11525 [7133], III 117 [7311]; 3 pl. massi „moͤgen (mögen) – gãli“ III 1716 [1916], III 9911 [632], III 11317 [716]; 1 pl. massimai „muͤgen (mögen) – galime“ III 9117 [5731], „moͤgen (mögen) – t. p.“ III 12324–25 [7710]. Žr. dar musīlai, musīngin, wissemusīngis.
Ta medžiaga (tik iš III kat-mo) leidžia rekonstruoti dvi pr. (III) formas (i-kamienes): 1) praes. 3 sg./pl. (taip pat 2 sg., 1 sg.) pr. (III) *mazi „gãli“ (12×) ir 2) praes. 1 pl. pr. (III) *mazimai „galime“ (2×); greta jų bus buvusi (nepaliudyta) inf. pr. (III) *mazītvei „galėti“ (su kirčiuotu pr. *-ī-, žr. s. v. musīlai) < pr. *mazētvei „t. p.“ Žr. Stang Vergl. Gr. 119, 320, 455. Taigi nuomonei, kad formos pr. (III) massi resp. massimai esančios (ne i-kamienės, o) i̯o-kamienės (Schmalstieg BL 139, OP 181), negalėčiau pritarti.
Šį pr. (III) verb. vieni tyrinėtojai laiko polonizmu (iš lenk. może „gãli“, žr. Brückner AslPh XX 490, Trautmann AS 376, Milewski Sl. Occ. XVIII 39, 41, Frenkelis BK 68, Fraenkel LEW 463, Schmalstieg l. c.), kiti linkę manyti, kad jis – baltiškos kilmė̃s žodis (Berneker PS 307, Agrell Beitr. 56, Endzelīns SV 209, Karaliūnas apud Frenkelis BK 116t.). Tai, kad pastaroji nuomonė (jos, atrodo, laikosi ir Stang l. c.) yra patikimesnė, žr. Agrell l. c., Endzelīns l. c., Karaliūnas l. c. Iš tikrųjų laikyti šį verb. pr. (III) *mazi „gãli“ polonizmu vien dėl to, kad čia turime pr. *-z- (o ne pr. *-g-!), aiškiai negalima: dabar, man rodos, jau visi pripažįsta, kad ide. guturalių evoliucija balt. ir sl. dialektuose buvo ne vien sateminė, bet ir kentuminė (žr. ir Karaliūnas l. c.).
Taigi reikia manyti, kad verb. pr. < vak. balt. *mazē-(tvei) „galėti“/*maźi „gãli“ giminiuojasi su s. sl. mog-ǫ „galiu“ (ir kt.), go. mag „gãli“ (ir kt.), ir jie visi suponuoja verb. ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *mogh- „galėti ir pan.“ – matyt perfektinę lytį greta (neperfektinės) 115 ide. *megh- „t. p.“ ( lie. mė́g-ti „gern mögen“, la. mêg-t „vermögen, taugen“ ir kt.), plg. Stang Vergl. Gr. 335; dėl ide. perfekto žr. dar Watkins Idg. Gr. 223tt. Dėl lie. magė́ti, mė́gti ir kt. žr. dar Jēgers KZ LXXX 103tt. (ir liter.), Fraenkel LEW 395 (s. v. magė́ti), 426 (s. v. mė́gti) ir liter.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 949t.; Cheung EDIV 254; Derksen EDSIL 321; ESSJ XIX 107tt.; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Lehmann GED 239t.; Mayrhofer EWA II 336t.; Orel HGE 252t.; Rix LIV 422t.; Smoczyński LAV 233t. [pr. massi laikomas polonizmu], SEJL 367, 383t. [dėl lie. magėti etc.].


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.