median „walt (Wald) – miškas“ E 586 nom.(-acc.) sg. neutr. = pr. *medʹan < *medjan „t. p.“, kuris slypi ir vietovardžiuose (dk.) pr. (1359 m.) Absmedie „Kr. Allenstein“ (Gerullis ON 7), (1326 m.) Awynemedien „auf der Grenze Ermland–Barten“ (op. cit. 14) ir kt. Kompozitų (vv.) pr. (dk., XIII a.) Mediolaucks, Mediolaukis, Mediolawkisz („Kr. Pr.-Holland“ Gerullis ON 96) pirmasis sandas (dk.) Medio- matyt suponuoja buvus ir subst. (fem.) pr. dial. *medʹɔ̄ „miškas“ < *medjɔ̄ „t. p.“, t. y. *medjā „t. p.“ (žr. dar toliau).
Subst. (neutr.) pr. *medjan „miškas“ yra iš subst. (neutr.) balt. *medja(n) „t. p.“ (iš čia – suom. metsä „t. p.“ ir kt.) > lie. (masc.) dial. mẽdžias/mẽdis (< -īs) „t. p.“ (dėl šių dviejų formų plg. Skardžius ŽD 60t.), 120 la. (masc.) mežs „t. p.“ Greta subst. (neutr.) balt. *medja(n) „miškas“ bus buvęs subst. (fem.) balt. dial. *medjā- „t. p.“ (> pr. dial. *medjā „t. p.“, žr. anksčiau; žr. dar s. v. medione) > *medē „t. p.“ (dėl *-jā → *-ē žr. s. v. kexti) > lie. žem. mẽdė „t. p.“ (plg. Skardžius APh V 215).
Lie. mẽdžias/mẽdis yra ne tik „miškas“, bet ir „medis (Baum)“ [žr. LKŽ VII 988t. (s. v. mẽdis), 996 (s. v. mẽdžias)]; plg. la. mežs „miškas“, kuriam irgi būta reikšmė̃s „medis (Baum)“ (žr. Endzelīns FBR X 96 = Endzelīns DI III1 505). Tas lie.-la. žodis „miškas“ išvirto į „miškas; medis“ turbūt štai dėl ko: greta subst. (neutr.) balt. *medja(n) „miškas“ = „medžių visuma“ (nomen collectivum!) vėliau bus atsiradęs subst. (masc.) balt. dial. *medjas „medis“ pagal tokį senovinį substantyvinių lyčių santykio modelį (balt. dialektuose matyt ilgai egzistavusį), kurį atspindi santykis substantyvinių lyčių, pvz., lo. vallum „įtvirtinimas (baslių visuma)“ (neutr., nomen collectivum): vallus „baslys (Pfahl)“ (masc.), plg. Fraenkel LPosn. IV 90tt., Fraenkel LEW 425 ir liter.
Subst. (neutr.) balt. *medja(n) „miškas“ bei subst. (fem.) balt. dial. *medjā „t. p.“ kildintini iš (subst.) *„miškas tarp gyvenviečių ar genčių“ (plg. Būga RR II 257, Vasmer ESRJ II 592, Fraenkel LEW 424t. ir liter.) ir, toliau, – iš subst. (neutr.) balt. *medja(n) „tarpas, riba tarp gyvenviečių ar genčių“ [nuomonė, kad jis buvęs „riba tarp lietuvių ir slavėnų sodybų“ (Būga l. c.) arba „ribos krūmas“ (Vasmer l. c.), nėra patikima] resp. iš subst. (fem.) balt.-sl. dial. *medjā „t. p.“ (> sl. *medjā „t. p.“ > rus. межа „riba, ežia; miškelis“ ir kt.). Šie subst. (neutr./fem.) balt.-sl. *medja(n)/*medjā „t. p.“ (baritonai, plg. lie. mẽdžias/mẽdė) < (subst.) *„tai, kas tarpiškas, vidurinis“ yra substantyvais virtusios lytys adj. (baritono) balt.-sl. *medja(n) „vidurinis“ (neutr., plg., pvz., s. v. giwan) resp. *medjā „vidurinė“ (fem., plg., pvz., s. v. gasto).
Adj. (i̯o/i̯ā-kamienis) balt.-sl. *medja- (*medjā-) „vidurinis“ < ide. *medhi̯o- (*medhi̯ā-) „t. p.“ > s. ind. mádhyaḥ „t. p.“ ir kt. (Pokorny IEW I 706t.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 119–120 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 44; Derksen EDSIL 305; ESSJ XVIII 45tt.; Lehmann GED 253; Matzenauer BKAS 86; Mayrhofer EWA II 303; Orel HGE 264; Smoczyński SEJL 382; Vaan EDL 369.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.