mukint „leren (lehren) – mokinti (mokyti)“ III 656 [4315] (= buti mokiti „būti mokyti“ = „mokintis“ VE 2615–16), „lehren – mokinti“ III 7721 [516] (= mokiti „mokyti, mokinti“ VE 336), „leren (lehren) – t. p.“ III 832 [5310] (= mokiti VE 357), III 879 [5517] (= mokiti VE 379); praes. 3 sg. mukinna „lehret (lehrt) – mokina“ III 499 [357] (= moka „moko“ VE 199), III 499–10 [357–8] (= moka „moko“ VE 1910), „unterrichtet – t. p.“ III 8723 [5527] (= moka „moko“ VE 3719); imperat. 2 pl. mukinaiti „lehret – mokinkite“ III 5914 [412] (= mokinket VE 249–10), mukinaity „leret (lehret) – t. p.“ I 1111 [714], mukineyti „t. p.“ II 1112 [1313]; partic. praet. act. nom. sg. masc. mukinnons „gelehret (gelehrt) – mokinęs“ III 12116 [7524]; partic. praet. pass. nom. sg. masc. mukints „gelert (gelehrt) – mokintas“ III 496 [354] (= mokams „mokomas“ VE 195–6).
Verb. (inf.) pr. (I, II, III) *mukìn-tvei „mokinti (mokyti)“, kaip 157 rodo pr. (III 8520) mukīnsnan [žr. s. v. mukinsnan, plg. pr. (III 1012) kakīnt (žr. s. v. kackint)], turėjo kirčiuotą pr. (III) *-īn- [plg. pr. (III) mukinna (praes. 3 sg.) = pr. (III) *mŭkìna, lie. mokìn-ti] – cirkumfleksinį diftongą, transformuotą iš heterosilabinio pr. (III) *-ìn- [pr. (III) *muk-ìn-a „mokìna“ ir pan.], plg., pvz., pr. (III) pickūls su pr. *-ūl- (cirkumfleksiniu), transformuotu iš heterosilabinio pr. *-ŭl- (žr. pickūls).
Verb. (inf.) pr. (I, II, III) *mŭkīn-tvei „mokìnti (mokyti)“ < pr. (semb.) *mūkīn-tvei „t. p.“ (su nekirčiuotu pr. *-ū-) < pr. *mɔ̄kīn-tvei „t. p.“, t. y. *mākīn-tvei yra matyt vietoj senesnio verb. (inf.) pr. *mākī-(tvei) „t. p.“ (plg. s. v. v. etbaudinnons) < verb. (inf.) balt. *mākī- „t. p.“ > lie. móky-ti „t. p.“ = la. mâcî-t „t. p.“ Buvo ir verb. (inf.) pr. (semb.)* mukī-tvei „mokėti“ (žr. s. v. wissemokin) < *mūkī-tvei „t. p.“ (su nekirčiuotu pr. *-ū-) < pr. *mɔ̄kē-tvei „t. p.“, t. y. *mākē-tvei „t. p.“ < verb. (inf.) balt. *mākē- „t. p.“ > lie. mokė́-ti „t. p.“ = la. mâcê-t „t. p.“
Verb. (inf.) balt. *mākī- „mokinti“ (causativum) bei *mākē- „mokėti“ (durativum), neturintys aiškios etimologijos (žr. Trautmann AS 380, ME II 575t., Endzelīns SV 212, Fraenkel LEW 463, Pokorny IEW I 695), yra vediniai iš verb. (inf.) balt. *māk- „išmokti“ > lie. mók-ti „t. p.“ (LKŽ VIII 333t.). Lie. mók-yti ir pan. giminiuojasi turbūt su la. màk-t „slėgti, spausti“ (Fraenkel LEW 402t., bet žr. ME II 580), taip pat su ček. mak-ati „čiupinėti, bandyti, mėginti“ ir pan. (Vasmer Izsled. na Mladenov 352t., Varbot Ėtimologija 1970, p. 74t., ESSJ XVII 138t.); dėl to, man rodos, galima suponuoti, kad verb. balt. *māk- „išmokti“ kildintinas iš verb. balt.-sl. *māk- „mėginti čiupinėjimu, spaudimu“ < *„spaudinėti drėgną molį puodus darant“ < *„spaudinėti – drėkinti (molį)“ (čia dėl „keramiškos“ semantinės raidõs plg., pvz., s. v. lāiskas) < *„drėk(in)ti“. Toks verb. balt.-sl. *māk- „drėk(in)ti“ būtų verb. balt.-sl. *māk-/*măk- „t. p.“ < ide. (dial.) *mā̆k- „t. p.“ → lie. mak-óti „in sumpfigem Boden herumwaten“ ir pan., s. sl. (adj.) mok-rъ „šlapias, drėgnas“ ir kt. [dėl jų žr., pvz., Trautmann BSW 167, Fraenkel LEW 399t. (s. v. makénti), Pokorny IEW I 698 (s. v. 1. mā̆k-, be to, ir s. v. 2. mā̆k-).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 156–157 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 90; Smoczyński LAV 242tt., SEJL 408.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.