Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 245–246 psl.

pecku

pecku „vihe (Vieh) – pekų (gyvulius)“ I 77 [524], II 77 [1123], „Viehe (Vieh) – t. p.“ III 418 [2934] (= pekumi VE 159 instr. sg.), „Vihe (Vieh) – t. p.“ III 5313 [3714] (= pekus VE 2110 nom. sg.), peckan „Viech (Vieh) – t. p.“ III 3518 [2727] (= jauczia VE 136 gen. sg.), „Viehe (Vieh) – t. p.“ III 374 [2732] acc. sg. neutr. Lytis pecku frazėje stesmu Pecku „dem Vihe (dem Vieh) – tam pekui (tiems gyvuliams)“ III 853 [5326] (= bandai VE 367 dat. sg.) yra matyt ne acc. sg. neutr. (sic, pvz., Trautmann AS 392, Endzelīns SV 221), o dat. sg. (neutr.) forma (žr. Mažiulis BS 269, 276, plg. Schmalstieg OP 76).
Turime subst. (u-kamienį, nom.-acc. sg. neutr.) pr. (I, II, III) *peku „pekus (gyvuliai)“ (paveiktą o-kamienės paradigmos) < subst. (neutr., baritonas) balt. *pèku „t. p.“ [> subst. (masc.) s. lie. pẽkus „t. p.“ = lie. dial. (Zietela) pẽkus „t. p.“] < ide. *peku „t. p.“ (> s. ind. páśu „t. p.“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 797, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 578tt.), kuris (u2-kamienis; dėl u2- resp. u1-kamieno žr. Mažiulis BS 262tt.) yra iš subst. (genus inact.) ide. *peku „vilną teikiantys gyvuliai (avys)“ < *„tai, kas pẽšama (avys)“ (anuomet avys buvo ne kerpamos, o pešamos!). Šis subst. ide. *peku yra, man rodos, iš adj. (u2-kamienio, žr. Mažiulis l. c.) ide. *peku „pešamas“ (plg., pvz., s. v. giwan: modelis adj. neutr. subst. neutr. yra labai senas) = adj. (u2- resp. u1-kamienis) ide. *peku- „pešamas resp. pešantis ir pan.“ – fleksijos vedinys iš verb. ide. *pek- „pešti“ > gr. πέκ-ω „pešu“, balt. *peś- „pešti“ (> lie. pèš-ti „t. p.“) ir kt. (žr. s. v. pasto), plg., pvz., Pokorny l. c., Gamkrelidze-Ivanov l. c.
246 Pastaba. Manyti, kad pr. *peku „pekus (gyvuliai)“ bei lie. pẽkus „t. p.“ – seni germanizmai (Schulze KZ XL 412, Būga RR II 85, 91, III 896t., plg. Endzelīns SV 221), nėra reikalo (žr., pvz., Fraenkel LEW 564t.): apie tai, kad ide. *k (pvz. *pek- „pešti“ ir *peku „pekus“) davė ne tik balt. *ś (*peś- „pešti“), bet ir balt. *k (*peku „pekus“), žr., pvz., s. v. v. quāits, swaigstan.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 1164; Cheung EDIV 299; Lehmann GED 102t.; Matzenauer BKAS 103; Orel HGE 97; Mayrhofer EWA II 62t., 108tt.; Rix LIV 467; Schmalstieg Blt XXXIV (1) 68; Smoczyński DL 61tt., SEJL 446t.; Vaan EDL 453t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
  • Pilypo Ruigio liudijimas 1745 m.

    Šį žodį iš 1545 m. katekizmo cituoja Pilypas Ruigys (Betrachtung der Littauiſchen Sprache (...) von Philipp Ruhig, Koͤnigsberg, 1745; 52 psl.): aus dem 1545 gedruckten Preußiſchen Catechiſmo [...] Zum Lateiniſchen [gehoͤret], im zehenden Gebot: Peku, pecus, das Vieh.

    Gyvendamas XVIII amžiuje ir nežinodamas apie bendrą ide. paveldą, Ruigys manė, kad šis žodis tiesiogiai skolintas iš lotynų kalbos.


    Strockis Mindaugas, 2014-01-14
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.