pentis „verse (Ferse) – kulnas“ E 147 nom. sg. fem. = pr. *pentis (i-kamienis) iš subst. (i-kamienio, fem.) balt. *pentis „t. p.“, iš kurio yra a) lie. péntis „kulnas; kirvio bukasis galas“ (Būga RR I 472, LKŽ IX 799t.), b) la. *pietis (> piêts) → piête „kirvio bukasis galas“ (ME III 302t.).
256 Subst. (i-kamienis, fem.) balt. *pentis „kulnas“ – iš (subst.) „tai, kas ìšlenkta (tai, kas sudaro tam tikrą išlinkimą)“ (kitaip – pvz., Trautmann BSW 214) – fleksijos vedinys iš adj. balt.-sl. *penta-/*pentā „tam tikru būdu (iš)lenktas“ < *„(pa)suktas“ [plg., pvz., lie. adj. drū́ta- „drūtas“ → subst. (i-kamienis) drūtìs „tai, kas drū́ta“, žr. Skardžius ŽD 53], o šis – sufikso *-ta-/*-tā- vedinys iš verb. balt.-sl. *(s)pen-/*(s)pin „… (pa-, su)sukti“ = *„(su)pinti, (su)sukti“ (žr. s. v. v. panto, pintis, pintys).
Iš to balt.-sl. adjektyvo lyties fem. (balt.-sl.) *pentā „(pa)sukta“ bus atsiradęs subst. (ā-kamienis, fem.) sl. *pentā „tai, kas (pa)sukta, (iš)lenkta“ [plg., pvz., lie. adj. (fem.) geltà „geltona“ → subst. geltà „tai, kas geltona“, žr. Skardžius ŽD 37] > „kulnas“ > s. sl. pęta „t. p.“ ir kt.
Pr. (E 147) pentis „kulnas“ ir jo giminaičių kilmę panašiai suvokia (tik neanalizuoja jų darybos), pvz., Trautmann l. c., Endzelīns SV 222, Vasmer ESRJ III 424, Fraenkel LEW 571, Pokorny IEW I 988.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 255–256 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 399; Matzenauer BKAS 100; Schmalstieg RB VII 187; Smoczyński SEJL 450.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.