per praep. (su acc.), kuris III kat-me prieš enklitikus sukirčiuotas (rašomas pēr-) šiais atvejais: pērdin III 1254 [7715], pērstan III 4116 [316], III 8912 [576], III 1038 [652], pērstans III 736 [4726], III 9114–15 [5729], pērwans III 755 [498], III 7516–17 [4916], III 7714–15 [511], 7718 [514].
I. per (pēr), verstas iš vok. (I, II, III) fur/fuͤr „für“: perwans „fur euch“ I 139 [722], I 1319 [727], II 139 [1323], per wans „t. p.“ II 1319 [1328], pērwans „fuͤr euch“ III 755 [498], III 7516–17 [4916], III 7714–15 [511], III 7718 [514], perwans „t. p.“ III 7511 [4913], pērstan „darfuͤr“ III 4116 [316], „dafuͤr“ III 8912 [576], „fuͤr sie“ III 1038 [652], pērstans „fuͤr die“ III 736 [4726], III 9114–15 [5728], per ainan „fuͤr einen“ III 1176 [735], per wissans „fuͤr alle“ III 9114 [5728], pērdin „jn“ (= „fur ihn“) III 1254 [7715], perkawīdan „deß“ III 4114 [315] (čia vok. deß yra „dafür“, dėl kurio žr. Götze FG 49 s. v. des), per tennēison „fuͤr seinem“ III 393 [2912]; manyti, kad pastaruoju atveju (t. y. III 393) prefiksas pr. per, verstas iš vok. (III) fuͤr „vor“, buvęs irgi „vor“ (Trautmann AS 394, Endzelīns SV 222), 257 nėra didelio reikalo [čia (t. y. frazėje III 393) pr. per, verstas iš vok. (III) fuͤr, gali būti „für“].
II. per, verstas iš vok. (III) durch: per ainan „durch eygen“ III 8519–20 [554–5].
III. per, verstas iš vok. (III) zu frazėje: per tēmprai „zu thewr (zu teuer) – per brangiai“ III 6916 [4526] (dėl pr. tēmprai žr. tēmpran), plg. lie. perdaũg „zu viel“ ir kt. (žr., pvz., Endzelīns SV 223).
Turime praep. pr. (I, II, III) *pēr „per ir kt.“ (čia pr. *-ēr – cirkumfleksinis). Jis kartu su praef. pr. *per-/*par- (žr. per-) suponuoja (praep./praef.) balt. *per/*per-, iš kurio vienaip ar kitaip bus atsiradęs ir balt. *par/*par- (žr. toliau); pastarasis savo vartosena buvo matyt retesnis (nei balt. *per/*per-) ir gal panašus į lie. dial. (praep.) par̃ „per“ bei par̃ „pas“ resp. (praef.) lie. pardúoti „verkaufen“ (žr. s. v. perdauns), par-eĩti „(heim)kommen“ (žr. s. v. perēit) ir pan.
Iš tų balt. *per/*per- bei *par/*par- įsigalėjo: a) pr. (kat-mų) kalboje – variantas *per/*per- (panašiai kaip vietoj praef. pr. *at-//*et- ir kt. įsigalėjo praef. pr. *et- ir kt., žr. s. v. v. at-, en), b) la. kalboje – variantas par/par- – la. par (pãr)/pār- (dėl medžiagos žr. Endzelīns LVG 670–676). Šiuo atžvilgiu lie. kalba yra lyg tarpininkė tarp pr. ir la. kalbų: lie. kalboje turime ir per/per-, ir par/par- (dėl medžiagos žr. LKŽ IX s. v. v., Zinkevičius LD 422t.).
Balt. *per/*per- ir *par/*par- suponuoja balt.-sl. *per/*per- „per/per- (par-) ir pan.“ (< ide. *per, žr. Pokorny IEW I 810tt.) > sl. (praef.) *per- „t. p.“ (žr. s. v. perdauns).
Dėl čia nagrinėtų pr., lie. ir la. prepozicijų bei prefiksų žr. dar Trautmann BSW 214t., ME III 86 (s. v. par), 148 (s. v. v. pãr, pā̀r-), Endzelīns SV 98t., Endzelīns BVSF 243tt., Fraenkel LEW 539 (s. v. v. par̃, par-), 572 (s. v. per̃).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 256–257 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 1176; Derksen EDSIL 395; Lehmann GED 104; Mayrhofer EWA II 91t.; Smoczyński DL 212tt., SEJL 450t.; Vaan EDL 459t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.