Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 316–317 psl.

polīgu

polīgu „panašiai“ adv. – frazėse: stesmu polīgu „deßgleichen (desgleichen) – tam panašiai“ III 11921 [754], steison polijgu „des gleichen (desgleichen) – tų panašiai“ III 5318 [3717] (= tiems ligus daiktai VE 2115), stasma polleygo „desselbigen gleychen (desselbigen gleichen) – tam panašiai“ I 1312 [724], stæsmu poleygo „t. p.“ II 1312 [1325]. Čia visais atvejais turime adv. pr. *palīgu „panašiai“ = (u-kamienė) lytis nom.-acc. sg. neutr. pr. *palīgu „panašus“ (plg. s. v. ainawīdai). Plg. šio adj. (u-kamienio) lytį (acc. sg. masc.) pr. *palīgun „panašų“ frazėse: sen maisei pollīgun „mit meines gleichen – su man panašiu“ III 694 [4518] (= ant saw ligaus VE 2815), en prusnan pollīgon „zum Bilde – išvaizdoje panašų“ III 10522–23 [675], prei prusnas polīgun „prie išvaizdos panašų“ III 10523 [675]. Frazėje empolijgu grīku „mit gleicher Suͤnde (mit gleicher Sünde) – panašioje nuodėmėje“ III 1152 [7116] yra pr. *empalīgu „panašiame“ = praep. *en + adj. *palīgu „panašiam“ su fleksija (u-kamiene, dat. sg. masc.) pr. *-u (dėl jos žr. Mažiulis BS 269tt.), čia (šioje frazėje) derinta prie (o-kamienės, dat. sg. masc.) pr. *(grīk)-u (= grīku). Frazė stesmu empolijgu „desselbigen gleichen – tam panašiai“ III 1152 [7116] turi lytį pr. *empalīgu = *en *polīgu, dėl kurios žr. empolijgu.
Čia nagrinėjamasis pr. (III) polīgu (ir pan.), taip pat pr. līgint (žr.) ir lijgan (žr.) jau seniai ir teisingai yra siejami su lie. lýgus „gleich, eben“ bei la. lĩdzs „t. p.“ ir pan., go. galeiks „panašus“ ir kt. (Berneker PS 304 s. v. līgan, Trautmann AS 404, ME II 479, Endzelīns SV 231, Fraenkel LEW 370t., Pokorny IEW I 667, Stang LS 32t.) ir jie visi (jų šaknies atžvilgiu!) laikomi baltų-germanų leksiniais ekskliuzyvais (žr. ypač S tang l. c.); su tais baltų žodžiais Fraenkelis (l. c., žr. ir Vanagas 189) yra bandęs sieti dar adj. lie. dial. líegas „lygus“ (bet jis vargu ar autentiškas: jo neturi ir LKŽ VII) ir lie. (up.) Líegus. Tačiau visų minėtų baltų ir germanų žodžių daryba (tiksliau – jos 317 pirmykštis pamatas) iki šiol nebuvo atskleista, o todėl ir jų etimologija pasilieka neaiški. Pagaliau ir į paties pr. polīgu ir pan. darybos bei morfologijos analizę (žr. anksčiau) iki šiol per mažai buvo kreĩpta dėmesio.
Atrodo, kad adj. (u-kamienis) pr. *palīgu- „panašus“ (žr. anksčiau) yra iš (adj.) „nevisai lygus, gana (pakankamai) lygus“ [= „panašus (lygumo atžvilgiu)“!] – prefikso pr. *pa- vedinys iš adj. pr. *līgu- „lygus“ [plg., pvz., vv. pr. (dk., 1331 m.) Ligopanie = pr. *Līgupan- < adj. *līgu- „lygus“ + *panʹan „raistas“ (žr. pannean)]; plg. adjektyvų lie. palýgus „gana lygus“ (LKŽ IX 262; lýgus), pãsunkùs „gana sunkus“ (LKŽ IX 545; adj. sunkùs), pãšáltas „gana šaltas“ (LKŽ IX 556; šáltas) ir pan. darybą (žr. Skardžius ŽD 445t., 455).
Adj. (u-kamienį) pr. *līgu- „lygus“ bei lie. lýgus „t. p.“ ir la. lĩdzs „t. p.“ kildinu iš adj. balt. *līgu- „lygus“ < *„nuglostytas, glitus (schleimig), slidus“, šį laikydamas fleksijos vediniu iš verb. balt. *līg- „darytis (būti) nuglostytam, gličiam, slidžiam…“ [ > *„… darytis (būti) lygiam“], iš kurio (veikiant ir adjektyvui lie.-la. *līgu- „lygus“) bus išriedėję verb. lie. lýg-ti „derėtis (dėl kainos darytis lygiam); darytis lygiam“ [LKŽ VII 481tt.; jį laikyti grynu deadjektyvu (Skardžius ŽD 487) vargu ar galima] = la. līg-t (lìg-t) „dingen, sich vereinbaren“ (ME 483).
Verb. balt. *līg- „darytis (būti) nuglostytam, gličiam…“ = verb. balt.-sl. *leig-/*līg- „(tepant) glostyti(s), glitinti(s), slidinti(s)…“, iš kurio bus atsiradęs ir subst. sl. *l(e)īgā „tai, kas glitu (schleimig), slidu“ > sl. *liga „t. p.“ (> serb.-chorv. ljȉga „tai, kas gleivėta, glitu“ ir kt., dėl medžiagos žr. ESSJ XV 87). Čia galima paminėti ir lie. (up.) Líegus, kurį kildinu iš adj. (u-kamienio) balt. (dial.) *leigusglitus, slidus“ [nom. sg. masc. ir matyt (anais balt. prokalbės laikais) fem.], laikydamas jį fleksijos vediniu iš to verb. balt.(-sl.) *leig-/*līg- (žr. anksčiau).
Verb. balt.-sl. *leig-/*līg- „(tepant) glostyti(s), glitinti(s), slidinti(s)…“ < verb. ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *l(e)īg- „t. p.“ [> go. ga-leik-s „panašus“ (< *„lygus, nuglostytas“) ir kt., žr. Pokorny l. c., Stang l. c.] yra formanto *-g- išplėstas verb. ide. *(s)l(e)i- „glieti (bestreichen)…“ (žr. s. v. pralieiton).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Adams DTB 559; Lehmann GED 142; Orel HGE 247; Smoczyński SEJL 355; Vanags Coll. Pr. I 88.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.