Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 361–363 psl.

prusnas

prusnas „(zum) bilde (Bilde) – išvaizdos“ III 10523 [675] (= ant weida VE 5110) gen. sg. fem.; acc. sg. (fem.) prusnan „(zum) bilde (Bilde) – išvaizdą“ III 10522–23 [675] (= ant weida VE 519–10), prosnan „angesichts (Angesichtes) – veidą“ III 10514 [6531] (= weida „veido“ VE 5021) „angesicht (Angesicht) – t. p.“ III 11115 [6921], „angesichte (Angesicht) – t. p.“ III 13315 [8119], „angesicht (Angesicht) – t. p.“ III 13318 [8121].
Rekonstruotinas subst. (fem.) pr. (III) *prusna „išvaizda, veidas“ < *prusnā „veidas, burna“ [baritonas (plg. lie. prusnà, žr. toliau), t. y. su kirčiuotu *-u- resp. nekirčiuotu *]. Jis bei lie. (baritonas!) prusnà (ppr.pl.) „karvės, arklio snukis; (pejoratyv.) burna“ (LKŽ X 828t.) ir la. prusnas (pl.) „lūpos, burna“, kurie visi siejami su verb. lie. praũsti ir pan. (Trautmann AS 412, ME III 400, Endzelīns SV 237 ir liter.), suponuoja ekspresyvą subst. balt. *prusnā „burna“ < *„tai, kas prausiama“ – matyt sufikso *-snā- vedinį iš verb. balt. *prus- „prausti(s)“, plg., pvz., lie. verb. lū́ž-ti subst. (*lūž-snā „tai, kas sulūžę“ >) lūšnà „zerfallene Hütte“ (dėl jo žr. Skardžius ŽD 220).
Ta lytis verb. balt. *prus- „prausti(s)“ < *„purkšti(s)“ – turbūt praet./inf. (trans. resp. intrans.) greta praes. (trans.) *praus- (< *preus- lie. dial. priáus-ėti „čiaudėti“ LKŽ X 608; < *„purkšėti“) resp. (intrans.) *prus- (plg. s. v. krūt); iš čia išriedėjo verb. lie. praũs-ti „plauti (veidą)“ (trans.) resp. (intrans.) prùs-ti „išsipuošti ir kt.“ (LKŽ X 830 s. v. 1 prùsti) < *„išsiprausti“ [plg. Būga RR II 633, Karaliūnas BKS 86t. (čia ir apie verb. la. praũsties)].
Greta verb. balt. < balt.-sl. *preus- (: *praus-)/*prus- „purkšti(s)“ bus buvusi jo lytis verb. (matyt intens.) balt.-sl. (dial.) *prēus-/362 *prūs- „purkš(ė)ti“, plg. lie. dial. priáus-ėti „čiaudėti“ [LKŽ X 608 (su akūtiniu priáus-!); < *„purkšėti“], lenk. prys-kać „purkšti“ (< *prūs-, matyt su akūtiniu *-ū-, žr. Dybo Slav. akc. 209) ir kt.; plg. verb. lie. (siaũsti ) siáut-ėti resp. [(daũž-ti:) dùž-ti ] dūž-ė́ti ir pan. Žr. dar s. v. prūsiskan.
Verb. balt.-sl. *preus- (: *prus-) „purkšti(s)“ gali būti iš verb. ide. *(s)preus- [: *(s)prus-] „t. p.“ [tiksliau – *„purkšti(s), švirkšti, trėkšti (trykšti) ir pan.“] > s. ind. pruṣ-nóti „purškia“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 809 (s. v. preus-), 995 [s. v. (s)preus-]; iš to paties ide. verb. „purkšti(s)“ matyt išriedėjo dar s. ind. pruṣ-vā́ „šerkšnas, šalna“ [„šerkšnas“ ( „šalna“) < *„tam tikras apipurškimas“], go. frius „šalna, šaltis“ ir kt., žr. Mayrhofer KEWA II 381, kitaip – Pokorny IEW I 846 (s. v. preus-).
Verb. ide. *(s)pr(e)us- „purkšti(s)“ – formanto *-s- išplėstas verb. ide. *(s)pr(eu-) „t. p.“, o šis – determinatyvo *-(e)u- vedinys iš verb. ide. *(s)pr-/*(s)per- „t. p.“, kuris, man rodos, gali būti iš purškimo (prunkštimo) onomatopėjos (plg. Mayrhofer KEWA II 381 s. v. pruṣnóti), t. y. iš interjekcijos ide. *(s)pr (garsų *p ir *r kompleksas su tam tikrais tarp jų pereinamaisiais balsiais) resp. (quasi verbum) ide. *pr „purkšti, prunkšti“ (dėl quasi verbum, žr. s. v. v. geeyse, geguse, gerwe).
Ta (onomatopėja) ide. *pr, kaip tam tikra universalija, vienais atvejais buvo anksti sumorfologinta (žr. toliau), kitais atvejais ilgai išliko, plg. net, pvz., verb. lie. pr-uñkšti „prusten“, pur̃-kšti „spritzen“, vok. pr-usten ir pan., kuriuose slypi onomatopėja (universalinė) *pr/p(u)r, plg. Fraenkel LEW 659 (s. v. pruñkšti), 673 (s. v. pur̃kšti), Kluge EWDS 568 (s. v. prusten).
Onomatopėja ide. *pr [*(s)pr] skirtingais laikais (ir skirtinguose ide. dialektuose) buvo morfologinama, ir taip atsirado: a) verb. ide. dial. [*pr (interj.) + *-(e)u- >] *(s)pr(e)u- „purkšti“ [*(s)pr(e)u- + *-s- >] *(s)preus- „t. p.“ (žr. anksčiau), b) verb. ide. dial. [*p(e)r (interj.) ] *per- „t. p.“ resp. [*pr (interj.) + *ē̆- >] *prē̆- „t. p.“ (žr. toliau). Pastaroji lytis (t. y. verb. ide. dial. *prē̆- „purkšti, prunkšti“), pvz., balt.-sl. dialektuose, veikiama segmento (inf.) balt.-sl. *-ē-ti [> s. sl. (um)-ě-ti „(mok)-ė-ti“ ir pan.], galėjo išvirsti į verb. (inf.) balt.-sl. dial. (sl.) *prē-ti „purkšti“ > 363 *„skleisti(s) garus (garams), garuoti“ > „kaisti“ (> lenk. przeć ir kt., žr. anksčiau), žr. dar s. v. pore.
Iš minėtos lyties verb. ide. dial. *pē̆r- „purkšti“ galėjo atsirasti, pvz., verb. vak. balt.-sl. *pēr- „t. p.“ > „skleisti(s) purškalus (purškalams), garus (garams), garuoti“, o iš jo – dariniai (su šaknies vokalizmo apofonija) subst. vak. balt. *pārē „garavimas“ > „garas“ [plg. lie. verb. ger̃b-ti subst. garbė̃ (gar̃bę, gárbę) < „gerbimas“] ir sl. para „t. p.“ (> s. sl. para „t. p.“ ir kt.), žr. pore.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Demiraj AE 334t.; Derksen EDSIL 423; Lehmann GED 129; Matasović EDPC 140; Matzenauer BKAS 106; Mayrhofer EWA II 192t.; Orel HGE 113; Rix LIV 493t.; Smoczyński SEJL 481t.; Vaan EDL 494.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.