riclis „suller (Söller) – añtlubis, aũkštas“ E 205 nom. sg. masc. [dėl vok. (E 205) suller plg. v. v. a. sölre (soller) „Söller, Boden über einem Gemache od. Hause“ Lex 202, žr. dar Trautmann AS 415 ir liter.] = pr. (i̯o-kamienis) *rīklīs (ar *riklīs?), kuris gali būti iš pr. *rītlīs „t. p.“ (plg. Endzelīns SV 49); tiesa, pr. (E 205) riclis šiaip jau ir pats galėtų būti skaitomas pr. (E) *rītlīs (dėl parašymo E raidės c vietoj t ir atvirkščiai žr. s. v. v. batto, cuylis, cunclis, cussis).
Pr. žodis „antlubis, aukštas“ (E 205) giminiuojasi su lie. rieklai „t. p.“ (LKŽ XI 555: Ryt. Pr.), ríeklas „rieklė, t. y. tam tikra kartelė (palubėje prie krosnies malkoms, drabužiams džiauti ar kamine mėsai rūkyti); antlubis, aũkštas“ (l. c.), ríeklė „rietuvė (malkų); rieklė (tam tikra kartelė)“ (op. cit. 555t.), ríeklės „tam tikros kartelės; (iš Bretkūno raštų) viršutinis namo aukštas“ (op. cit. 556). Plg. Pierson AM VII 589, Trautmann l. c. ir liter. (tik lie. ríeklas, ríeklės rašoma klaidingai lie. *rėklas, *rėklės), Būga RR I 592, II 694, Endzelīns SV 239, Fraenkel LEW 729.
Tuos lie. substantyvus mėginta vesti iš verb. lie ríe-ti „dėti malkas į rieklę (rietuvę), dailiai, tvarkingai krauti“ (LKŽ XI 589; dėl šaknies intonacijos žr. Būga RR I 592), žr. Būga l. c., Skardžius ŽD 193, Fraenkel LEW 688, plg. Trautmann l. c. (ir liter.). Bet šio lie. verb. etimologija nebuvo atskleista; todėl daug neaiškumų turi ir minėtų pr. bei lie. substantyvų darybos (ypač semantikos) istorija, pagaliau ir ta aplinkybė, kodėl tie pr. bei lie. žodžiai skiriasi šaknies vokalizmu – pr. *-ī- (*rīklīs) resp. lie. -íe- < *-éi-.
Galima spėti, kad subst. (i̯o-kamienis, masc.) pr. *rīklʹa- „antlubis, aũkštas“ < *rītlʹa- „t. p.“ yra iš (subst.) *„vieta, kur yra rieklės (tam tikros kartelės)“ < *„rieklė (tam tikra kartelė, 28 malka)“ ← adj. *rītlja- „atrėžinis, atpjovinis“ (masc.) – fleksijos vedinys iš subst. (o-kamienio, neutr.) balt. dial. *rītlan „atrėža, atpjova“ (plg., pvz., subst. lie. arklỹs „Pferd“ kilmę, žr. Skardžius ŽD 62), o šis – sufikso *-tla- vedinys (veiksmo rezultato darybine reikšme, dėl jos plg. Skardžius ŽD 193) iš verb. (inf.) balt. *rī- „rėžti, pjauti“, buvusio greta jo lyties verb. (ne inf.) balt. *réi- „t. p.“ (žr. toliau); plg., pvz., subst. pr. *pjūklan „pjautuvas“ – vedinį iš verb. (inf.) balt. *pjū- „pjauti“ greta jo lyties verb. (ne inf.) balt. *pjáu- „t. p.“ (žr. piuclan, plg. s. v. krūt).
Keltina hipotezė: tas subst. balt. dial. *rī́-tlan „atrėža, atpjova“ tuomet, kai iš verb. balt. *rī- (inf.)/*réi- (ne inf.) „rėžti, pjauti“ atsirado verb. (inf., ne inf.) balt. dial. *réi- „t. p.“ (šaknies vokalizmo *-éi- apibendrinimas verb. paradigmoje!), dėl pastarojo įtakos buvo perdirbtas į subst. balt. dial. *réi-tlan „atrėža, atpjova“ [> lie. dial. ríeklas „rieklė (tam tikra kartelė, malka)“ žr. anksčiau], o iš jo išriedėjo adj. balt. dial. *réitlē- „atrėžinė, atpjovinė“ (fem.) → subst. *réitlē „atrėža, atpjova“ (> lie. dial. ríeklė, žr. anksčiau).
Reikia manyti, kad iš verb. (inf., ne inf.) balt. dial. *réi- „rėžti, pjauti“ kilusio (žr. toliau) verb. lie ríe-ti [neretai vartoto posakyje ríe-ti ríe-klę ir pan. (figura etymologica)!] réikšmei „į rieklę (rietuvę) dėti malkas ir pan.“ atsirasti bus tam tikrõs įtakos turėjęs subst. lie. rie-klė „ríeklė (rietuvė)“ ir pan. Tiesa, yra dar lytis verb. lie. dial. riẽkti „krauti į riekles (rietuves)“ (LKŽ XI 558; su cirkumfleksine šaknimi), kuri, man rodos, yra naujoviška (kitaip – Karaliūnas BKS 134): ji bus atsiradusi greta lie. ríe-ti „krauti į riekles (rietuves)“ < *„rėžti, pjauti riekles“ (žr. toliau) asocijuojant subst. lie. ríeklė segmentą ríek- su verb. lie. riẽk- (riẽk-ti) „… jauti“.
Verb. lie. ríe-ti „į rieklę (rietuvę) dėti malkas ir pan.“ galėtų būti iš *„rieklę (rietuvę) daryti (pirmiausia, aišku, supjaustant medžiagą)“ < *„rėžti, pjauti riekles (tam tikras karteles), malkas ir pan.“ < *„rėžti, pjauti“ < verb. balt. dial. *réi- „t. p.“ < balt. *rī́-/*réi- „t. p.“, o šis (su pailgintu šaknies vokalizmu) – iš verb. ide. *rei (: *ri-) „t. p.“ 29 (dėl jo žr. Pokorny IEW I 857 s. v. 1. rei-) → verb. ide. *rei- „t. p.“ + *-k(h)- > *reik(h)- „t. p.“ (žr. s. v. rickawie).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 27–29 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.