sarwis „wofen (Rüstung, Waffen) – šarvas (šarvai), ginkluotė“ 66 E 418 (pagrindinė reikšmė – „šarvas“) nom. sg. masc. = pr. *sarvis < *sarvas. Dėl vok. (E. 418) wofen plg. v. v. a. wâfen „Waffe (im Sing. bes. das Schwert), was zur Bewaffnung gehört, Rüstung“ (Lex 305; išretinta mano. – V. M.).
Anot vienos hipotezės, pr. *sarvas „šarvas“ ir lie. šárvas (šarvaĩ) „t. p.“esą skoliniai iš go. (pl.) sarwa „Rüstung, Waffen“ (Berneker PS 218, Būga RR II 85, III 897, Alminauskis Germ. 20, Skardžius APh VI 202). Bet turbūt geresnė hipotezė, kuri tuos pr. ir lie. žodžius laiko giminaičiais (dėl lie. š-!) bei gretina su gr. κόρυς „šalmas“ (Trautmann A 419, Fraenkel LEW 965t. ir liter., plg. Bezzenberger BB XXVII 169, plg. Schmalstieg SP 280); tik šios hipotezės šalininkai paliko visiškai neanalizuotą svarbiausią tų pr. ir lie. žodžių (jie – „bez drošas etimoloģijas“ Endzelīns SV 242) kilmės klausimą – jų darybą, tiesa, labai problemišką.
Man rodos, kad lie. šárvas (šarvaĩ) „Harnisch“ (jis – polisemiškas, žr. LKŽ XIV 528–530 s. v. v. ir Fraenkel l. c.) bei pr. *sarvas „t. p.“ yra iš balt. dial. *śarvas „t. p.“ < „tam tikras apvalkalas, kiautas, kailis, luobas ir pan.“ < *„tai, kas atrėžta, atpjauta“ (panašios semantinės kilmės yra, pvz., lenk. skóra „kailis, oda“, kora „žievė“) < *„atrėžimas, atpjovimas“ – sufikso *-va- vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *śer- „rėžti, pjauti“, (dėl jo žr. toliau); plg., pvz., lie. nárvas (nar̃vas) „Zelle der Bienenkönigin“ < *„įnėrimas, įlindimas“ ← verb. nér-ti.
Verb. balt. *śer- „rėžti, pjauti“ veldinys – lie. šérti jo reikšme „ударить“ (plg. Būga RR III 720), plg., pvz., lie. rė́žti „rėžti“ su jo išvestine reikšme „ударить“. Verb. balt. *śer- „rėžti, pjauti“ bus atsiradęs „satemiškai“ (plg. s. v. v. salme, salowis, sylo) iš ide. *(s)ḱer- „t. p.“ < *(s)ker- „t. p.“ [plg. Pokorny IEW I 838tt. s. v. 4. (s)ker-], dėl kurio „kentumiškos“ evoliucijos žr. s. v. v. kērdan, kērmens, kersle, kyrteis, scordo. Tas verb. lie. šér-ti „ударить“, anot Būgos (l. c.), esąs iš verb. ide. *kser- (: *sker-) „rėžti, pjauti“.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 65–66 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Lehmann GED 296; Matzenauer BKAS 111; Smoczyński DL 73, SEJL 625.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.