stuckis „leynboͤm (Ahorn) – klevas“ E 595 nom. sg. – „bez etimoloģijas“ (Endzelīns SV 257, žr. ir Berneker PS 324, Trautmann AS 440). Manau, kad stuckis skaitytinas *scuckis = pr. *skukʹīs (masc., nom. sg.), o šis – iš pr. *skutʹīs „t. p.“, kurio priebalsis *-tʹ- prieš priešakinės eilės balsį *-ī- išverstas (turbūt okazionaliai) į *-kʹ- (plg. s. v. birgakarkis) – matyt ir dėl okazionalios asimiliacijos su *-k- (*sk-). Plg. Mažiulis PKP II 280.
Tas subst. (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. *skutīs „klevas“ gali būti iš (subst.) *„tas (medis), kuris karpytais lapais“ (žr. dar Mažiulis l. c.; plg. s. v. v. skerptus, skewre) < adj. (i̯o-kamienis, masc.) pr. *skutja- „turintis karpytumo ypatybę“ ← subst. (o-kamienis, neutr.) pr. *skutan „karpytumo ypatybė“ < adj. (o-kamienis, neutr.) pr. *skutan „karpytas, išskutinėtas“ = *„(iš)skustas“ (dėl tokio subst. neutr. < adj. neutr. plg., pvz., s. v. giwan); plg., pvz., subst. lie. arklỹs darybos istoriją, žr. Skardžius ŽD 62.
Adj. pr. *skuta- „skustas“ < balt. dial. *skuta- „t. p.“ (jį matyt 163 suponuoja ir subst. lie. skùtas „skiautė“) – fleksijos vedinys iš verb. balt. *skut-/*skeut- „skusti ir pan.“ (> lie. skùsti ir kt.) < ide. *(s)k(e)ut- „t. p.“ [dėl jo žr. Urbutis BEE I 83t., plg. Pokorny IEW I 954 s. v. 6. skēu-(-t-)].
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 162–163 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek LgB IX 47; Blažek, Čeladín, Běťáková Blt XXXIX (1) 119.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.