Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 222–224 psl.

warrin

warrin „Macht – galią“ III 7920 [5123] (= macys „galios“ VE 344–5), 223 III 1178 [737], warrien „t. p.“ III 8120 [536] (= macys „galios“ VE 354), warein (sk. warien) „Gewalt – galią“ III 4316 [3125], (= macies „galios“ VE 1616–17), III 8918 [579] acc. sg. (turbūt fem.Trautmann AS 457).
Šio pr. žodžio deklinacijos (kamiengalio) rekonstrukcija nėra aiški; be to, gretinimas jo su la. vara/vare „galia“, lie. varà/vãras „t. p.“, verb. la. varêt ir pan. (Trautmann l. c., Endzelīns SV 271, Fraenkel LEW 1197, Stang Vergl. Gr. 9) nebuvo darybiškai analizuotas.
Manyčiau, kad nagrinėjamasis pr. subst. buvo ē-kamienis (nom. sg. fem.) pr. *varē „Macht (galia, jėga), Gewalt (jėga, prievarta)“ ir jis kartu su la. vare „t. p.“ suponuoja subst. balt. dial. *varē „prievarta (prievartingumas), pajėgumas“ – fleksijos vedinį iš adj. balt. *varā-/*vara- „prievartus (prievartingas), pajėgus“ (plg., pvz., lie. adj. kal̃tas subst. kaltė̃ „kaltumas“), iš kurio nesunkiai galėjo atsirasti ir subst. balt. dial. *varā (fem.) „prievartumas, pajėgumas“/(neutr.) *varan „t. p.“ > la. vara „prievarta, galia“ = lie. varà „t. p.“/lie. vãras „t. p.“. Iš to subst. balt. dial. *varē kildinu verb. (inf.) balt. dial. *varē- „pajėgti, galėti“ [> pr. *varē-tvei „t. p.“ (žr. s. v. epwarīsnan), la. varê-t „t. p.“], plg., pvz., lie. verb. pūslė-ti ( subst. pūslė̃) ir kt. (žr. Skardžius ŽD 521).
Adj. balt. *vara- (*varā-) „prievartus, pajėgus“ < *„prievartus“ yra vedinys a) arba iš verb. balt. *var- su (inf.) *varī- „varyti, (pri)versti (daryti prievartą), spausti“ (> lie. varý-ti „t. p.“) verb. balt.-sl. *ver- „sukti, lenkti, spausti“ (žr. toliau), b) arba (su šaknies vokalizmo apofonija) iš ką tik minėto balt.-sl. verbum. Plg. s. v. prewerīsnan (žr.) suponuojamą verb. (inf.) pr. (resp. vak. balt.) *(pra)verē- „būti reikalingam“, kuris, kaip man dabar atrodo, galėtų būti iš (verb.) *„būti sukamam, lenkiamam, spaudžiamam aplinkybių“ verb. balt.-sl. *ver- „sukti, lenkti, spausti“ [plg., pvz., verb. lie. kentė́-ti ( kę̃sti) ir kt., žr. Skardžius ŽD 522].
Pastaba. Verb. (inf.) la. vert „bėgti (laufen)“ yra veikiausiai ne iš balt. *ver-bėgti“ (sic Būga RR II 323, 670, Trautmann BSW 353), o iš balt. *ver- „sukti, lenkti, 224 spausti> la. (*„spausti“ > *skuosti“ >) vert „bėgti“ (plg., pvz., lie. spáusti „… skuosti, bėgti“).
Verb. balt.-sl. *ver- „sukti, lenkti, spausti“ yra, aišku, iš verb. ide. *u̯er- (žr. Pokorny IEW I 1152tt.); žr. dar s. v. v. etwēre, etwiērpt, warto, wartint, wirbe, wīrst, wormyan.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 142.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.