weldīsnan „Erbe – veldėjimą“ III 3512 [2712] (= tewoniste „tėvonystę“ VE 1220), „erbtheyl (Erbteil) – t. p.“ III 1338 [8114–15] acc. sg. fem. Buvo subst. (fem., nom. sg.) pr. (III) *veldīsna „veldėjimas“ < pr. *veldēsnā „t. p.“ – sufikso *-snā (žr. s. v. bousennis) vedinys iš verb. inf. pr. *veldē- „veldėti“ (= lie. veldė́-ti Fraenkel LEW 1217t.), žr. s. v. v. weldūnai, waldniku.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 229 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 400t.; Vaan EDL 651t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.