Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 151–153 psl.

bousennis

bousennis „standt (Stand) – padėtis, būsena“ III 10521 [633] nom. sg. masc. (= sthanas „stonas“ VE 515 nom. sg.); acc. sg. busennien „stand (Stand) – t. p.“ III 996 [6136], III 999 [631], boūsennien „standt (Stand) – t. p.“ III 1032 [6335], bousennien „standt (Stand) – t. p.“ III 6918 [4528] (= stana VE 283 acc. sg.), bausennien „t. p.“ III 672 [4331] (= stana VE 2712 gen. sg.), „stand (Stand) – t. p.“ III 1011–2 [6311], „t. p.“ III 1032 [6336], (= sthana VE 498–9 gen. sg.), „t. p.“ III 10329 [6519] (= sthana VE 509 gen. sg.), „wesen (Wesen) – buvimas (su kuo)“ III 12518 [7725] (= draugistes VE 617 gen. sg.); acc. pl. bousenniens „stende 152 (Stände) – padėtis, luomas“ III 8518 [553] (= stanu VE 3619 gen. pl.). Turime i̯o-kamienį pr. *būsenis „padėtis, buvimas“ (kirčiuotas skiemuo – *bū-) < *būsenīs „buvimas“ (su nekirčiuotu *-ī-) = šaknis *bū- „būti“ (žr. būton) + sufiksas (su fleksija) *-senīs (nom. sg. masc.); laikytinas fleksijos vediniu iš adj. *-sena- (neutr. ar masc.), plg., pvz., lie. verdẽnis „versmė“ (< „virimas“) sufiksą *-enīs, išvestą iš adj. *-ena- (žr. Skardžius ŽD 235, 228t.). To paties adj. pr. *-sena- lytis fem. *-senā (nom. sg. adj.) davė subst. pr. *-senā (nom. sg.;, pvz., atski-senna I 99–10) Šį pr. -sen-, kurio vietoje kartais parašoma -san-, kildinti iš *-si̯an- = la. -šan-a (Skardžius ŽD 234) negalima: iš pr. *-si̯an- būtų atsiradęs ne pr. -sen- (pvz. bou-senn-is), o pr. *-schan- (*bou-schann-is) arba *-schian- ir pan. Endzelynas mano, kad pr. -sen- esąs iš *-si̯en-, o lie. -sena (bū́-sena ir kt.) galįs būti iš *-si̯enā, tačiau didelėje tarmių dalyje – tiek iš *-si̯enā, tiek ir iš *-si̯onā (Endzelīns SV 47). Su tuo, kad baltų tarmėse šis sufiksas turėjo du alomorfus, reikia sutikti. Tačiau Endzelyno rekonstrukciją *-si̯enā/*-si̯onā (ide.!) reikia taisyti į (*-si̯enā >) *-sena/*-si̯anā (balt.): šis sufiksas jau vien dėl savo struktūros laikytinas ne praindoeuropietišku, o baltišku padaru. Hipotezė, kad *-si̯anā (> la. -šana) genetiškai skaidytinas į *-si̯a-n- ir šio sufikso lytys esančios substantyvais virtę futur. pass. participijai (Endzelīns LVG 297, plg. Skardžius l. c), turi racionalų grūdą (žr. toliau), bet jį užgožia dideli jos trūkumai: a) tokių participijų niekur baltų šnektose nėra paliudyta, b) ši hipotezė neaiškina ir negali paaiškinti, iš kur atsirado sufiksinis alomorfas *-sen-, kuris (bent jau prūsams) tikrai negali būti iš *-si̯an- (žr. anksčiau).
Kaip sakyta, nagrinėjamasis balt. sufiksas iš pradžių buvo adjektyvinis (ne participinis!), t. y. adj. balt. (*-si̯ena- >) *-sena- resp. *-si̯ana- (masc., neutr. ir *-senā- resp. *-si̯anā- fem.). Jį genetiškai reikia skaidyti ne į *-se-na- resp. *-si̯a-na- (plg. Endzelīns l. c., Skardžius l. c.), o į *-s-ena- resp. *-si̯-ana-, kurio vediniai, pvz., adj. balt. *būs-ena- resp. *būsi̯-ana- atsirado iš futūro (matyt dar iš protofutūro, žr. Kazlauskas LKIG 365–372 ir liter.) kamieno *būs- (nebūtinai iš *būsi-) resp. *būsi- (arba – gal dar geriau – iš *būs- resp. *būsʹ-, žr. Kazlauskas l. c.) + 153 adj. sufiksas balt. *-ena- resp. *-ana- (apie seną šio sufikso „dubletiškumą“ žr. Endzelīns LVG 293tt., Skardžius ŽD 227, 230). Pastaba: pr. -san- (pvz. attwerp-sann-an I), šiaip jau vestinas iš *-sen- (žr., pvz., Endzelīns SV 47), kai kur pr. šnektose gal buvo ir iš adj. *-sana- < *-s- (futūro kamiengalis) + adj. *-ana- (o ne adj. *-ena-)?
Adj. sufiksas balt. *-ena-/*-ana- (< ide. *-eno-/*-ono-), kaip žinoma, iš kilmės sietinas su adj. balt. *-na- (< ide. *-no-), žr., pvz., Skardžius ŽD 228. Panašiai, kaip adj. balt. *-sena-/*si̯ana-, tik daug seniau – gal net dar ide. laikais – bus atsiradęs adj. balt. *-sna- < ide. *-sno-: protofutūro (žr. Kazlauskas l. c. ir liter.) kamiengalis ide. *-s- + adj. sufiksas ide. *-no- > ide. *-sno- > balt. *-sna-; iš čia turime, pvz., pr. *lauk-snā „žvaigždė“ (subst. adj. fem., žr. lauxnos) ir kt. (daugiau baltų ir kitų kalbų pavyzdžių žr. Skardžius ŽD 219t.). Tas modelis ide. *-s- + *-no- > balt. *-s- + *-na- ilgiausiai iš visų baltų kalbų egzistavo pr. kalboje: ji turi ne tik *lauk-snā „žvaigždė“ ( adj. fem. *lauk-snā verb. lytis *lauks- + adj. *-nā) ir pan., bet ir *krikstī-snā „krikštijimas“ (žr. crixtisna) ir pan. greta *krikstīsen- „t. p.“ (žr. crixtissennien) ir pan., tačiau, pvz., lie. kalboje yra tik liepsnà ( adj. fem. *leip-snā verb. lytis *leips- + adj. *-nā) ir pan. greta rašý-sena ir pan., bet nėra *rašý-sna „t. p.“. Pridurtina, kad substantyvai lie. bū́-sena, rašý-sena ir pan. bei la. bû-šana ir kt. dabar funkcionuoja kaip vediniai iš inf. kamieno, tačiau jų reikšmių modalumas aiškiai rodo, kad jie iš kilmės susiję su senovinio sigmatinio futūro, kuriam ir dabar būdingas gana didelis reikšmių modalumas (plg. Kazlauskas l. c.), kamienu. Sigmatinio futūro kamiengalis -s- slypi ir formante pr. (opt.) -sai/sei (ir pan.), žr. s. v. būton (dėl bousai, boūsei ir pan.). Žr. dar s. v. v. audāt sien (dėl audasei), postātwei (dėl postāsei) ir pan.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 30; Parenti BAM 129 [dėl -sennis]; Smoczyński LAV 65.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.