Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 161–162 psl.

brusgis

brusgis „geysel (Geißel) – rimbas, botagas“ E 315 nom. sg. = turbūt *brū̆zgis (o-kamienis), t. y. iš *brū̆zgas (nom. sg. masc.) : lie. brū̃zgas „žabaras, virbas“ (Vak. Lietuva – LKŽ I² 1100) ir brū̃zgaĩ resp. bruzgaĩ „tankūs, menki krūmai. Gestrüpp“ (l. c., – Užnemunės bei Ryt. Prūsų lietuviai); dėl lie. brū̃zgas ir brūzgaĩ (bruzgaĩ) reikšmių santykio plg., pvz., lie. žãbaras „virbas“ su lie. žabaraĩ, reiškiančiu ne tik „virbus“ (pl.), bet ir „menkus krūmus“ (Ds). Taigi pr. *brū̆zgas „rimbas, botagas“ bus buvęs iš „žabaras, virbas“. Be to, čia pridera dar lie. brūzg-ùlis „pagalys, šakalys ir kt.“ (LKŽ I² 1101t.), brūzg-ulỹs „t. p.“ (op. cit., 1102) ir pan. Turime pr.-lie. subst. *brū̆zga- „žabaras, virbas ir pan.“ (plg. Toporov PJ I 257t.) < balt. *bruzga- „žabas, šakalys“ < *„atplaiša, atraiža“ – fleksijos vedinį iš ide. dial. (balt.-sl.-germ.) verb. *bhruzg-/*bhreuzg- „raižyti, rėžti“ (žr. s. v. brisgelan), iš kurio atsirado germ. norv. brusk „brūzgynas, brūzgai“ ir kt. (plg. Stang LS 16 ir liter.). To paties ide. dial. verb. veldiniais laikytini lie. briaũzg-ia briaũgzti „niekus šnekėti, pliaukšti, tauzyti“ (LKŽ I² 1036), brùzg-a bruzgė́ti „šnarėti, brazdėti“ (op. cit. 1100) ir pan., sl. *bryzg-nǫti [> rus. брызнуть „(ap)tėkšti, apdrėbti, apipurkšti; ištrykšti, tikšti“, dial. брызнуть „smogti, suduoti“ ir kt., žr. ESSJ III 66t.] ir pan. Dėl čia minėtų reikšmių atsiradimo iš *„raižyti, rėžti (ar pan.)“ plg., pvz., lie. (Ds) pasakymus: a) atė́jęs pradė́jo niekùs 162 rė́žti „niekus šnekėti, pliaukšti, tauzyti“, b) negaliù ažmìgtipelė̃ po padlagà raĩžo „negaliu užmigti, nes pelė po grindimis savo graužimu sukelia šnarėjimo, tam tikro brazdėjimo garsus“, c) kaip rė́žė (vandeniu) man, tai net apžabalau „kaip tėškė (vandeniu) man (į akis), tai net apakau“; dėl *„rėžti“ > *„smogti, suduoti“ žr. s. v. brokis. Tas ide. dial. *bhreuzg-/*bh-ruzg- „raižyti, rėžti“ turi formantus *-s- + *-g- resp. atsirado iš ide. *bhreu- (: *bhru-) „t. p. (ar pan.)“, kuris, išplėstas sufikso *-eu- (: *-u-), suponuoja ide. *bher- (: *bhr̥-) „t. p. (ar pan.)“, žr. s. v. brewinnimai. Ne tik vediniams ide. *bhreu- „raižyti, rėžti (ar pan.)“, ide. dial. *bhreuk- „t. p.“ (žr. s. v. brokis), ide. dial. *bhreus- „t. p.“ (> germ. v. v. a. brûs-en „šniokšti, ūžti“ ir pan.), ide. dial. *bhreuzg- „t. p.“ ir kt., bet ir jų pamatiniam žodžiui ide. *bher- „t. p.“ bus dialektuose atsiradę ir semantinių homonimų (plg., pvz., s. v. garian, žr. dar Mažiulis Blt XX 13t.), nors čia iš tradicijos įprasta nevienur kitaip galvoti (žr., pvz., Pokorny IEW I 132–145, 169–174). Visa tai, kaip ir pačiõs tų žodžių semantinės raidos išsamesnis bei tikslesnis nušvietimas yra jau atskirai nagrinėtinas klausimas. Pr. brusgis resp. lie. brū̃zgas ir pan. etimologiją (bent jau tolimesnę) kitaip suvokia Trautmann AS 314, Būga RR I 282, Endzelīns SV 154, Fraenkel LEW 61, Pokorny IEW I 171, Stang l. c., Toporov l. c. (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 30; Smoczyński SEJL 77.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.