daug- asmenvardžiuose Daug-is, Daug-il, (*Daug-kant- >) Dawkant (Trautmann PN 135, Toporov PJ I 307t.). Nelengva pasakyti, kas jų darybos (be to, visiškai skirtingos!) metu buvo ta *daug-: ar adj. *„didelis (padidėjęs), stiprus“, ar verb. *„didinti (didėti), stiprinti (stiprėti)“, ar net subst. *„didumas, stiprumas“ (dėl tų reikšmių žr. toliau). Pr. Daugis = (galbūt i̯o-kamienis) *Daugīs (lie. Daũgis), jeigu jis nesuponuoja i̯o-kamienio adj. pr. *daugʹa- „didelis, stiprus“ < balt. *daugi̯a- „t. p.“, galėtų būti fleksijos vedinys iš adj. pr. *daugi- „t. p.“< balt. *daugi- „t. p.“ (i- kamienio, žr. Būga RR II 441), iš kurio lyties *daugi „t. p.“ (nom.-acc. sg. neutr.) atsirado adv. ryt. balt. *daugi „didžiai, stipriai“ > lie. dial. daũgi (daũgia) „daug“ (> lie. daũg „t. p.“) = la. daũdz „t. p.“. Iš tos pat lyties (nom.-acc. sg. neutr.) adj. balt. *daugi (ar *daugi̯a) prūsams irgi buvo adv. *„didžiai, stipriai“, bet jis nevirto į „daug“ (tam reikalui buvo panaudotas kitas žodis, žr. tūlan). Tą pačią šaknį turi lie. dáug-inti, dáug-sinti „dauginti, didinti“ (LKŽ II² 324t.), dùg-sinti „t. p.“, 182 duk-slùs (duk-šlùs, dùk-šlas) „erdvus (apie drabužį, apavą)“ (LKŽ II² s. v. v.; žr. Būga RR I 274), la. pa-dūg-t „pajėgti, įstengti“ (Fraenkel LEW 84 ir liter.); žr. dar Kazlauskas Donum Balt. 254tt. (taip pat PKP II 179). Toliau – sl. adj. *dužьjь „didelis, išaugęs, stiprus ir pan.“ (> lenk. duży „didelis, išaugęs“ dużo „daug“, rus. dial. дужий „stiprus, tvirtas“ resp. дюжий „t. p.“ ir kt.), laikomas vediniu iš sl. subst. *dugъ (> ček. duh „stiprumas“ ir kt., žr. ESSJ V 167, 150). Jis kartu su minėtu balt. *daug- (: *dug-) suponuoja verb. balt.-sl. *daug- (: *dug- : *deug-) „didinti (didėti), stiprinti (stiprėti)“ < ide. *dheugh- (:*dhough- : *dhugh-) „pūsti(s), didinti (didėti)“, kuriam, tiesa, įprasta suteikti reikšmę „berühren (sich gut treffen), drücken, melken, reich-lich spenden“ (pvz. Pokorny IEW I 271). Kad jo reikšmė bus buvusi kitokia, t. y. maždaug *„pūsti(s), didinti (didėti) ar pan.“, man rodos, liudija štai kas: a) tas ide. *dheugh- (: *dhugh-) yra greičiausiai formanto (sufikso) *-gh- vedinys iš ide. *dheu(H)- „sūkuriuoti(s), pūsti(s) ir pan.“ (žr. s. v. dumis), b) baltų-slavų kal̃bos, kurios yra ypač archajiški (!) indoeuropiečių dialektai, turi balt.-sl. *daug- (: *dug- : *deug-) „didinti (didėti) ir pan.“ (žr. anksčiau); dar plg. lie. daũg „daug“ (= la. daũdz „t. p.“) < *daug- „didėti (didinti)“ < *„pūstis (pūsti)“ su pr. tūlan „daug“ < *tū- „didėti, pūstis“ < *„pūstis“ (žr. tūlan). Iš ide. *dh(e)ugh- „pūsti(s), didinti (didėti)“ bus atsiradę ir germ. *d(a)ug- [>, pvz., s. isl. duga „tinkamam būti, tikti“ < *„tinkamai padidėjusiam (padidintam) būti“ < *„didėti“, plg. toliau einančius air. ir gr. pavyzdžius], air. dúal „tinkamas“ (< *dhughlo-) gr. τυγχ-άνει „atsitinka, įvyksta“ (< *„tinkamu laiku pasidaro“) ir pan. (plg. Pokorny l. c.). Su jais įprasta sieti dar s. ind. dóghdhi „(jis) melžia, išmelžia“ (: dugh-) ir kt. < indoir. *daugh-/*dugh- „melžti(s)“ [plg. Pokorny l. c., Mayrhofer KEWA II 66 („nicht sicher“)], kurio semantinė raida iš ide. *dh(e)ugh- „pūsti(s), didinti (didėti)“ galėjo būti maždaug tokia: ide. *„pūsti(s) ir pan.“ > „pūstis“> *„išsipūtusiam būti tešmeniui (krūtims)“ > *„pienui savaime rodytis, tekėti“ > *„melžtis“ > „melžti(s).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 181–182 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 127, 348; ESSJ V 167t., XXIV 125t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.