dolu „galle (Galle) – tulžis“ E 135 nom.-acc. sg. neutr. Bezzenberger BB XXIII 310 mano, kad originale buvęs *golu, o nuoraše tas *g- buvęs pakeistas į d- dėl dumsle (E 134), plg. ir Endzelīns SV 162; bet čia galėjo būti ir šiek tiek kitaip: paties E originalo autorius (vokietis!) galėjo vietoj *golu parašyti dolu iš asociacijos su dumsle pradiniu d-, kartu turėdamas instinktyvų nusistatymą, kad žodis „tulžis“ vokiškai ir prūsiškai skamba kitaip (betgi pr. *golu = *ga-lu ir vok. galle skambėjo iš tikrųjų gana panašiai!), žr. ir Toporov PJ I 360. Pr. *golu = *galu (su *-a- po guturalio), yra matyt tos pačiõs šaknies, kaip ir pr. gel-atynan „geltonas“ (žr. gelatynan), lie. gel-tónas, gel̃-tas „t. p.“, gel-tà „geltonligė“, gel̃-sti, la. dze̹l̂-tãns „geltonas“, dze̹l-ts, sl. (*gil->) *žьl-tъ (> rus. жёл-тый ir kt.), suponuojantieji ide. verb. *ghel- „blizgėti, mirgėti“, iš kurios kilusių žodžių išliko beveik visose indoeuropiečių kalbose: s. v. a. gel-o „geltonas“, n. V. a. gel-b „t. p.“, s. isl. gal-l „tulžis“, s. ind. hár-i- „šviesus, geltonas ir kt.“, av. zair-i- „geltonas“, s. pers. zār-a- „tulžis“, gr. χόλ-ος „t. p.“ (χλ-ωρός „žalias, geltonas“), lo. fel „tulžis“, kimbr. gel-l „geltonas“ ir t. t., taip pat „satəminiai“ balt.-sl. žodžiai – lie. žél-ti „grünend wachsen“ = la. zel̂-t „t. p.“, lie. žãl-ias, žolė̃ = la. zâle, pr. sālin „žolė“ (žr.), lie. dial. žel̃-tas „auksiniai geltonas“, la. zèl-ts „auksas“, pr. seal-tmeno „volungė“ (žr. sealtmeno), s. sl. zel-enъ „žalias“, zla-to „auksas“ (< sl. *zol-to), zlь-čь „tulžis“ (< sl. *zьl-čь) = rus. жёл-чь „t. p.“ ir pan. (Pokorny IEW I 429tt.). Tiesa, kai kas (pvz. Fraenkel LEW 145) minėtais atvejais nori įžiūrėti ne tik ide. *ghel- (> lie. žél-ti ir t. t.), bet ir jo variantą ide. *gu̯hel- (> lie. gel̃-tas ir t. t.); tačiau toks variantas, atsižvelgiant į dabartinį „kentumiškumo-satəmiškumo“ supratimą, neatrodo suponuotinas (Pokorny l. c., Toporov l. c.). Be to, 216 šį ide. *ghel-, t. y. *ghl̥- atspindi ir la. zul̂-(k)ts „tulžis“; lie. tulžìs galbūt yra – tabuistiškai (?) – perdirbtas (pagal tul̃ž-ti „naß, weich werden, anschwellen“) resp. metatezuotas irgi iš lie. *žul-tis = la. zul̂(k)-ts (plg. Niedermann TiŽ II 443t., Fraenkel LEW 1138). Vak. balt. *galu „tulžis“ yra matyt iš „geltonumas, žalsvumas“ – iš substantyvu (nomen abstract. neutr.) virtusios lyties adj. neutr. *galu (nom.-acc. sg.), suponuojančios u-kamienį adj. vak. balt. *galu- „geltonas, gelsvas, žalsvas“, kuris išvestas iš verb. balt. *gel- „būti geltonam, gelsvam, žalsvam ir pan.“ (dėl visa to plg., pvz., s. v. arrien) < ide. *ghel- „blizgėti, mirgėti“ (žr. anksčiau), žr. Mažiulis Blt XIV 96t. Plg. Endzelīns l. c., Fraenkel LEW 1138, 1297, Vasmer ESRJ II 43t., 45, Pokorny l. c., Toporov l. c. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 215–216 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Nilsson Coll. Pr. II 124.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.