Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė

Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 223–226 psl.

drawine „boͤte (Bütte) – (drevinis) kubilas“ E 393 = *dravinē nom. sg. fem. Tiesa, vok. boͤte (E 393) įprasta aiškinti žodžiu (n. v. a.) Beute „ein Bienenstock im Walde – (drevinis) avilys“ (Pierson AM VII 580, Nesselmann AM VIII 77, Nesselmann Thes. 32, Trautmann AS 323, BSW 60, o pagal juos ir: Būga RR III 115, Endzelīns SV 162, Toporov PJ I 371) = v. v. a. biute „t. p.“ (Lex 22). Bet dar Nesselmannas (AM V 489) iškėlė mintį (nors vėliau nuo jos ir atsisakė – AM VIII 77), kad boͤte esąs (n. v. a.) Bütte „rundes flaches Böttchergefaß – (tam tikras) kubilas“; plg. (dėl reikšmės pateikimo) Bütte resp. Butte „hölzernes Gefaß Kübel“ (Paul DW 113) = v. v. a. büt(t)e „Gefaß, Bütte“ (Lex 29). Pastarąją mintį palaikė Ziesemeris (PBB XLIV 142t.), pabrėždamas, kad boͤte (E 393) priklauso grupei žodžių, reiškiančių ne bitininkystės, o smuklės (su jos gėrimais, rakandais) terminus; bet šis argumentas prieš tą, kad boͤte (E 393) reiškęs „avilį“, yra silpnokas (E asociac. grupių žodžiai ne visur sudėlioti pagal loginį nuoseklumą!). Prieš vok. boͤte (E 393) reikšmė̃s „Beute – avilys“ suteikimą, t. y. prieš hipotezę, kuriai įsigalėti padėjo ypač Trautmann AS 323, yra svarbesnis kitas Ziesemerio (l. c.) argumentas: boͤte siejant su v. v. ž. bûte „Beute, hölzernes Bienenfaß“ (taip daro Trautmann l. c.), E 393 vok. žodis butų ne boͤte, o *bute (= v. v. ž. bute). Ir iš tikrųjų E žodynėlyje nerandu nė vieno vok. žodžio, kuriame raidė oͤ atspindėtų diftongą (ar monoftongą), atliepiantį v. v. a. iu, – čia raidė oͤ vartojama kitam reikalui: moͤle (E 316), kynboͤm (E 597), pfoͤl (E 489) ir kt. Taigi yra pamato pritarti Nesselmannui (AM V 489) ir Ziesemeriui (l. c.), t. y. vok. boͤte (E 393) geriau sieti su v. v. a. büte „kubilas – Bütte“ (Lex 29). Pr. drawine „kubilas“ 224 (E 393) = *dravinē yra sufikso *-inē (adj. > subst., plg. pr. aul-in-is, žr. s. v. aulinis) vedinys iš pr. *dravē (ar su kitokiu kamiengaliu), kurio *-ra- galėtų būti ir iš *-re- (plg. Endzelīns SV 23); šis pr. *dravē sietinas su lie. drevė̃ „uoksas (paprastai – pušies) – дупло; uoksinis avilys (uoksas, kaip bičių būstas) – борть; stora pušis bitėms gyventi ar aviliams daryti“ (LKŽ II² 691t.), drėvė̃ „дупло; борть“ (LKŽ II² 692), drėvis „t. p.“ (l. c.), drẽvas „t. p.“ (LKŽ II² 691), dravìs „t. p.“ (LKŽ II² 664), drovė̃ „t. p.“ (op. cit. 743), drovà „t. p.“ (l. c.), la. dreve „ein Baum, in welchem ein Bienenstock ist“ (ME I 497), drava (drave, dreve) „Waldbienenstock“ (ME I 493), drāva „innere Höhlung des Bienenstocks“ (ME I 494). Iš pr. *dravē „дупло, борть“ + *-inē atsiradęs pr. *dravinē „(tam tikras) kubilas“ semantiškai (ir ne vien semantiškai!) gretintinas su lie. dial. drẽv-inė „medinė statinaitė riebalams laikyti“ (LKŽ II² 692), išvestu iš drevė̃ „дупло, борть“ – šių dviejų (t. y. pr. ir lie.) vedinių reikšmė bus atsiradusi panašiu būdu: „uoksas (дупло)“ → „iš nukirsto uokso (drevės) padarytas tam tikras indas“ = „uoksinis (drevinis) indas“ [iš (nukirsto) uokso (drevės) lengva padaryti kubil(iuk)ą ar statin(ait)ę!]. Šitaip išeitų, kad pr. drawine (E 393) buvo primityvus (archajiškas) kubilas, plg. standis E 394, kuris (skolinys!) galėjo reikšti modernesnį (naujovišką) kubilą, t. y. tokį, kuris padarytas jau ne iš drevės, o iš (lenktų) lent(eli)ų (žr. standis); plg. dar pr. kanowe E 397 (irgi skolinį!), kuris reiškė „statinę (t. y. bačką alui ir pan.)“, žr. kanowe. Žr. Mažiulis Blt XV 148t.
Minėtų pr.-lie.-la. žodžių, reiškiančių „uoksą ir pan.“, kiti giminaičiai yra: lie. dervà „sakai; sakinga pliauska; pušies ar eglės kelmas“, dervė̃ „sakingas medis; sakai“, darvà „sakinga pliauska“, la. darva „derva, sakai“, pr. (vv.) Derw-ayn (iš pr. *dervā, reiškusio turbūt „sakus, Teer“). Tolimesni giminaičiai: sl. *dervă (> s. sl. drěvo „medis“ ir kt.) bei *druvă [> bulg. (sg.) дърво „medis“, (pl.) дърва „malkos“ ir kt.], germ. *teru- (> ags. teoru „derva“, s. isl. tyrvi „Kienholz“ ir kt.) resp. *treu- (> go. triu „medis“ ir kt.); archajiškesnį morfologinį vaizdą išlaikė gr. δόρυ „medžio kamienas; ietis“, s. ind. dāru (gen. dró-ḥ) „medis“, het. taru „medis“. Remiantis šia ir kita medžiaga (ji – labai įvairi, žr. Pokorny IEW I 214–217), 225 įprasta rekonstruoti subst. ide. *deru (: *doru : *dreu- ir pan.) „medis“, kurį A. Kuhnas mėgino (1855 m.) kildinti iš „(nu)plėštas (be žievės)“ – iš ide. *der- „(nu)plėšti“ (KZ IV 84tt.). Ši seniai pamiršta A. Kuhno hipotezė, man rodos, yra visiškai priimtina, jeigu kitaip traktuosime šitos problemos darybinį bei semantinį aspektą.
Pradėsime nuo verb. ide. *der- > s. ind. dar- „daryti, kad plyštų, skelti“, gr. δέρω „plėšiu odą, lupu“, go. dis-tairan „perplėšti“ ir t. t., žr. Pokorny IEW I 206–211. Šio verb. ide. *der- (: *dr̥-) bei jo vedinio verb. ide. *dreu- (: *drū̆-, žr. s. v. Drusin) pirmykštė bei pamatinė reikšmė bus buvusi, rodos, ne *„(nu)plėšti, (nu)lupti“ (Pokorny IEW I 206), o *„plėšiant skelti“ (bei „skeliant plyšti“) = *„(tam tikru būdu) plėšiant skelti medį (medieną, jos žievę)“ resp. *„plėšiant skilti medžiui“; iš čia – su ta pamatine reikšme glaudžiai susijusi tolimesnė reikšmė *„plėšiant skelti kietą, stiprų dalyką“ (anais akmens amžiaus laikais tokiam skėlimui medis ir buvo kiečiausias bei stipriausias dalykas, nes akmuo buvo skeliamas ne plėšimu, o daužimu) resp. *„plėšiant skilti kietam, stipriam (kaip medis) dalykui“ bei *„skylant plyšti kietam, stipriam dalykui“. Iš pastarąja reikšme vartoto verb. ide. *dreu-/*drū̆ galėjo išriedėti verb. ide. *dreu-/*drū̆- „būti stipriam, kietam (kaip medis)“ (žr. dar s. v. druwis), o iš pastarojo – adj. ide. *deru- (: *doru- : *dreu- : *drū̆-) „kietas, stiprus (kaip medis)“. Plg. Benveniste Vocab. I 104–108. Gana anksti iš to ide. adj. *deru- (: *dreu- ir pan.) „kietas, stiprus (kaip medis)“ formos generis inanimati (> neutrius) atsirado (panašiai kaip, pvz., balt. adj. *aru → subst. *aru, žr. s. v. arrien) substantivum abstractum ide. *deru (: *dreu- ir pan.) „kietumas, stiprumas (kaip medžio, medienos)“ (plg. Specht KZ LXV 198t., LXVI 58t.). Šitai jo reikšmei konkretėjant, subst. ide. *deru (: *doru : *dreu- ir pan.) virto į „medis (kartu ir mediena)“, iš kurio turime minėtus sl. (*deru + *-ă >) *dervă „medis“, s. ind. dā́ru (gen. dro-ḥ) „t. p.“, het. taru „t. p.“ ir pan. Iš to paties subst. ide. *„medis“ vėliau kai kuriose indoeuropiečių tarmėse atsirado: a) vienur, pvz., gr. δρῦ-ς „medis (ypač ąžuolas)“ < *„kietesnis (sunkiau skylantis) medis“, b) kitur, pvz., balt.-germ. 226 = ide. dial. *deru (: *dreu-) „medis, ypač dervingas medis“ = *„medis, ypač spygliuotis (pušis, eglė)“ < *„mažiau kietas (lengviau skylantis) medis“. Tuo metu, kai šio ide. dial. (balt.-germ.) žodžio paradigmos (*deru : *dreu- : *drū̆-) apofoninis supletyvumas [o ta paradigma buvo aiškiai supletyvi, plg., pvz., s. ind. dā́ru : gen. dro-ḥ (< *dreu-) : dru-] ėmė nykti (taip atsitiko, suprantama, ne vien balt. ir germ. kalbose), iš jos formų ypač adjektyvacijos (pridedant tam tikras galūnes) → substantyvacijos būdu (plg. tai, kas pasakyta s. v. garian) atsirado naujų žodžių (subst.), pvz.:
I a) balt. (*deru + *-ā >) adj. *dervā (fem.) „dervingas (medis)“ (plg. sl. *dervo „medis“ – iš adj. neutr. *deru̯ă < *deru + *-ă) → subst. *„dervingumas“ > *„derva“ > lie. dervà (žr. anksčiau), b) balt. [*dreu̯-i (plg. balt. *gar-i, žr. s. v. garian) + *-ā >] adj. (fem.) *dreu̯i̯ā „būdingas pušiai, eglei (= dervingiems medžiams), drevingas“ → subst. *„drevingumas (ypač pušies)“ [senoji baltų drevinė bitininkystė susijusi ypač su pušies (o ne kito medžio) drevingumu!] > „борть; drevė, uoksas“ > lie. drevė̃ = la. dreve (žr. anksčiau);
II a) germ. (*dreu- + *-ă >) adj. (neutr.) *treu̯ă (plg. lie. dial. drẽvas „drevė“ – iš adj. neutr. *dreu̯ă < *dreu- + *-ă) > go. triu „medis“ ir kt., b) germ. (*deru̯-i + *-ă- >) adj. *teru̯i̯a- „dervingas (medis)“ → subst. *„dervingumas“ > *„dervingas medis; derva“ > s. saks. tyrvi „Kienholz“, tierwe „derva“ ir kt. ir pan.

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Vartotojas: Slaptažodis:

Naujas vartotojas

Vartotojo vardas / User name
Slaptažodis / Password
Pavardė / Last name
Vardas / First name
El. paštas / E-mail
Mokslo institucija / Affiliation

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.