dūrai „schew (scheu) – baikštūs“ III 9319 [5920] adj. nom. pl. masc. (= baukschtais VE 4017 instr. pl.) suponuoja pr. adj. *dūrs < *dūras (nom. sg. masc.), kuris (žr. dar būrai) labai primena lie. dū̃ras „tylus, nekalbus“ (retas žodis, – LKŽ II² 897) – fleksijos vedinį iš lie. dūr-ė́ti „kyšoti; tylint, nekalbant tūnoti“ (LKŽ II² 899), savo ruožtu, išvesto iš lie. dùr-ti „smeigti, besti, kišti; smarkiai jaudinti (dėl skausmo, aštraus skonio ir pan.)“ (= la. dur̃-t „t. p.“); plg. dar (irgi su lie. dùr-ti susijusius) lie. dū́r-oti „akis į žemę įbedusiam būti, niūroti, nekalbėti“ (LKŽ II² 905), dū̃r-inti „akis į žemę įbedusiam eiti, dūlinti“ (LKŽ II² 901) ir kt. Į lie. dial. dū̃ras panašiõs, tik gal savarankiškos kilmė̃s žodžiu laikytinas ir pr. *dūras „baikštus“. T. y. šis pr. žodis darybiškai galėtų suponuoti pamatinį žodį – a) pr. *dūr-ētvei „dūrėti“ = „kyšoti; tylint, nekalbant tūnoti (išsigandus)“, išvestą iš pr. *dur-tvei „durti“ arba b) pr. *dur-tvei „t. p.“ (jeigu nebuvo pr. *dūr-ētvei „dūrėti“); pastaruoju atveju pr. *dūras „baikštus“ būtų iš *„akis nudūręs, tylus, nekalbus“ (plg. lie. nusigañdęs nudū́rė akis į žẽmę ir tylė́jo LKŽ II² 913) arba iš *„įdurtas, labai sujaudintas“ > „išgąsdintas“ (plg. lie. bė́ga kaĩp indùrtas „bėga labai sujaudintas, išgąsdintas“ Ds).
Balt. *dū̆r- „durti“ : sl. *dū̆r- > rus. дыр-а „skylė“ ir kt. (Vasmer ESRJ I 559, Fraenkel LEW 113, Sławski SEP I 208). Balt. *dū̆r- „durti“ 240 (iš čia, kaip anksčiau spėta, yra ir pr. dūr-ai) vestinas iš balt.-sl. *dū̆r- „(at)plėšti (plyšti), lupti“ (žr. toliau). Pastarasis, baltuose išvirsdamas į „durti“, slavuose matyt išliko savo senąja reikšme – sl. *dūr- „(at)plėšti, plyšti“, t. y. iš čia bus išriedėjęs rus. дыр-а „Loch“ ir kt. < „atplėšimas, -plyšimas“ (plg. lie. plyšỹs „Riß; Loch“ < „atplėšimas, -plyšimas“, skylė̃ „Loch“ < „atskilimas, atplyšimas“), turbūt ir rus. дур-ь „kvailumas“ (< *dour-) (< *„siautėjimas“ < *„draskymasis“ < *„plėšymasis“) ir pan. Balt.-sl. (verb.) *dū̆r-, kurio *-ū̆r- yra iš *-r̥-, sietinas su balt.-sl. *dī̆r- (su *-ī̆r- taip pat iš *-r̥-) resp. *der- „(at)plėšti, lupti“ > lie. der-ù dyr-iaũ dir̃-ti „t. p.“, la. dìr-ât „lupti“ [= s. sl. (raz)-dir-ati „perplėšti“], sl. *der- resp. *dir- [> s. sl. der-ǫ dьr-ati „(at)plėšti, lupti“ ir kt.]. : germ. (*der- >) *ter- resp. (*dr̥- >) *tur- (> go. ga-tair-an „perplėšti“ resp. ga-taur-nan „t. p.“ ir kt.), s. ind. dar- „plėšti, skelti“, dar-aḥ „skylė, urvas“, dr̥-ṇā́ti „plyšta“, gr. δέρω „lupu“, kimr. dar-n „gabalas“ (< *„atplaišas“) ir kt., – iš ide. *der- (: *dr̥- ir pan.) „lupti, skelti“ (Pokorny IEW I 206tt.).
Pr. dūr-ai „baikštus“ (nom. pl. masc.) jau seniai siejamas su rus. дур-ь „kvailiojimas, kvailumas“, (*durь-nъ >) дур-ной „kvailas“, lenk. dur-ny „t. p.“ ir kt., o pastarieji – su gr. θοῦρ-ος „veržlus, puolantis“ ir kt., visur čia suponuojant sufikso *-r- vedinį iš ide. *dheu(H)- „sklaidyti(s), sūkuriuoti(s) ir pan.“ (žr. s. v. dumis), žr. Trautmann AS 325, Endzelīns SV 164, Vasmer ESRJ I 555, Sławski SEP I 180, Pokorny IEW I 267. Tačiau iš tikrųjų rizikinga tokio ide. *dh(e)u(H)- ieškoti žodyje pr. dūrai ir sl. *durь „kvailumas“ (> rus. дурь ir kt.) < *dour-, nes šiuos pr. ir sl. žodžius galima vesti iš balt.-sl. *dū̆r- „(at)plėšti (plyšti), lupti“ (< ide. *dr̥-, žr. anksčiau). Plg. ir Toporov PJ I 392, nors jis semantinę šių pr. ir sl. žodžių raidą suvokia kitaip.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 239–240 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 126, 132; ESSJ V 162, 205; Matzenauer BKAS 37; Rix LIV 120t.; Urbutis Blt XXXIV (2) 215tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.