Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 312–315 psl.

gaylis

gaylis „wyes (weiß) – baltas“ E 459 adj. (nom. sg. masc.) = *gailis < *gailas „t. p.“, kurio darybos istorija nėra iki šiol nagrinėta; o dėl to ir pati jo etimologija nėra atskleista: visuotinai priimtas teiginys, kad pr. gaylis (žr. dar gaylux), taip pat gaydis (žr.) bei lie. giẽdras ir pan., turintys šaknį iš ide. *ghēi-/*guhəi- (žr., pvz., Pokorny IEW I 488, Toporov PJ II 132 ir liter.), laikytinas nepagrįstu (šaknis ide. *guhēi-/*ghəi- iš viso nėra egzistavusi, žr. s. v. gēide).
313 Pr. < vak. balt. (bent jau pr.-jotv.) *gailas „baltas“ kildintinas iš *„spindintis ir kt.“ (dėl reikšmių žr. toliau) < adj. balt.-sl. gaila- „t. p.“, o šis – iš ide. dial. (= balt.-sl.-germ.) *ghoilo- „t. p.“ (žr. toliau), kuris yra sufikso *-lo- vedinys (su kokybine šaknies balsio apofonija) iš verb. ide. *ghei- „spindėti ir kt.“ (žr. toliau) > balt.-sl. *gei- „t. p.“ (žr. dar s. v. gēide); plg., pvz., adj. ryt. balt. *daglas (> lie. dãglas „deglas“ = la. dagls „t. p.“) – sufikso *-la- vedinį iš verb. balt. *deg- „deg(in)ti“. Su adj. ide. dial. *ghoilo- „spindintis ir kt.“ dėl darybos plg. dar adjektyvus sl. *bēlas (> s. sl. bělъ „baltas“ ir kt.) bei balt. (dial.) *bālas (> la. bãls „balsvas, blyškus“) – sufikso *-la- vedinius iš verb. balt.-sl. */ā- „blizgėti, švitėti“ (dėl jo žr. s. v. bītas).
Tas adj. ide. dial. *ghoilo- buvo *„spindintis ir kt.“, t. y. jis, be pagrindinės reikšmės *„spindintis“ (= *„smarkiai šviečiantis, švysčiojantis“), turėjo ir kitų iš jos išvestų reikšmių – *„deg(in)antis (karščiu), karštas“, *„deg(in)antis (šalčiu), šaltas“, (*„švysčiojantis“ >) *„smarkiai judantis“ ir kt. (žr. toliau). Tokių reikšmių sambūvį lėmė šio ide. dial adjektyvo daryba – pamatinis žodis verb. ide. *ghei-, kuris buvo *„spindėti ir kt.“, t. y. jis, be pagrindinės reikšmės *„spindėti“ (= *„smarkiai šviesti, švysčioti“), bus turėjęs ir kitų iš jos išvestų reikšmių – *„deg(in)ti (karščiu), smarkiai šil(dy)ti“, *„deg(in)ti (šalčiu), smarkiai šal(dy)ti“, (*„švysčioti“ >) *„smarkiai judėti“ ir kt. Tokių reikšmių sambūvio bei jų raidõs iš *„spindėti ir pan.“ tipologiją, remdamasis kitais indoeuropiečių kalbų duomenimis, gražiai pagrindė Urbutis BEE I 182tt., 60t. Tų verb. ide. *ghei- reikšmių raidõs iš *„spindėti“ = *„smarkiai šviesti, švysčioti“ (pagrindinė reikšmė) esmė iš tikrųjų slypi skirtingų reiškinių giminiškame poveikyje: tiek spindėjimas (stipri šviesa), tiek karštis [degi(ni)mas (karščiu), stiprus šilimas], tiek šaltis [deginimas (šalčiu), stiprus šalimas], tiek smarkus judėjimas ir pan. stipriai (skaudžiai, smarkiai) veikia mūsų jutimo organus (plg. Urbutis BEE I 183t.). Prie visa to dar galima pridurti, kad tą patį verb. ide. *ghei- „spindėti ir kt.“ randu slypintį ne tik žodyje balt.-sl. *gai-la- „spindintis ir kt.“ (t. y. su neasibiliuotu ide. *gh-, žr. dar s. v. v. gaydis, 314 gēide), bet ir žodyje balt.-sl. *źei-mā „žiema“ (t. y. su asibiliuotu ide. *gh-), bet apie tai žr. s. v. semo.
Iš to (adj.) ide. dial. *ghoilo- „spindintis ir kt.“ > balt.-sl. *gaila- „t. p.“ atsirado ne tik vak. balt. *gaila- „spindintis ir kt.“ > (bent jau pr.-jotv.) „baltas“, bet ir ryt. balt. *gaila- „spindintis ir kt.“ > lie. adj. gaĩlas, daug kur mūsų tarmėse perdirbtas (žr. Skardžius ŽD 34) į tos pačios reikšmė̃s u-kamienį (lie.) gailùs. Šio lie. adjektyvo o-kamienę (ne u-kamienę!) kilmę rodo, be to, ir verb. impers. lie. gaĩla „yra (resp. darosi) gailu-graudu, жаль“ – iš adj. (o-kamieno nom.-acc. sg. neutr.) *gaila „gailus-graudus, liūdnas“ (< *„spindintis ir kt.“, žr. toliau); iš šio adj., remiantis modeliu bjaũras „bjaurus“ bjaurė́ti (bjáuroti resp. bjauruoti), bus atsiradęs verb. gailė́ti „būti (resp. darytis) gailù-graudù, жалеть“ resp. gailúoti „t. p.“ (LKŽ III 30), plg. verb. la. gailêt „spindėti, žėrėti“ resp. gailuôt „t. p.“, darybiškai suponuojančius aiškiai senovinės reikšmė̃s adjektyvą la. < ryt. balt. *gaila- „spindintis ir kt.“.
Adj. lie. gaĩlas (gailùs) savo pirmykštės reikšmė̃s (*„spindintis – ir kt.“) pėdsakus geriausiai išlaikė frazėje gailì rasàspindinti – šalta rasa“ (Ds) = „ankstyvo giedro (ne apsiniaukusio!) ryto, kuris paprastai būna vėsiausias (šalčiausias) parõs metas, rasa“; plg. dar (iš liaudies dainos): šiam gailiãjam rytely vaikščioj jaunas bernelis (LKŽ III 31), kur gailùs rýtas (gailùsis rytẽlis) yra „giedras (spindintis) bei vėsus (šaltas) ankstyvo ryto metas“. Čia nesunku įžiūrėti senovinę reikšmę „spindintis; šaltas (stipriai vėsus)“, t. y. reikšmių „spindintis“ (pagrindinė reikšmė) ir „šaltas (stipriai vėsus)“ = „deginantis (šalčiu)“ sambūvį (žr. anksčiau).
Remiantis tuo, kas anksčiau pasakyta, taip pat nesunku paaiškinti ir kitų adj. lie. gaĩlas (gailùs) reikšmių (dėl jų žr. Būga RR I 601, LKŽ III 20, 60t.) kilmę, pirmiausia, – tokių jo reikšmių: a) „aštrus-aitrus“ (dėl skonio, kvapo ir pan.) < *„tarsi deginantis“ < *„deginantis (karščiu, šalčiu)“ < *„spindintis; karštas; šaltas“ < *„spindintis ir kt.“, b) „karštas-piktas“ (iš irzlumo ir pan.) < *„karštas-deg(in)antis (karščiu); judrus“ < *„spindintis; smarkiai judantis“ < *„(švysčiojantis <) spindintis 315 ir kt.“, c) „gailus-graudus, liūdnas“ (iš susijaudinimo ir pan.) < *„susijaudinęs, nusiminęs“ < *„(dvasiškai) sujudintas; tarsi atšalęs“ < *„smarkiai judantis; šaltas“ < *„(švysčiojantis <) spindintis; deg(in)antis (šalčiu)“ < *„spindintis ir kt.“. Frazėje lie. gaĩliai ver̃kia (Ds ir kt.) deadjektyvinio adv. gaĩliai reikšmė yra „smarkiai, stipriai, labai (sehr)“; dėl tokios reikšmės atsiradimo plg., pvz., la. spalgs reikšmė̃s „smarkus, stiprus“ evoliuciją iš „spindintis ir kt.“ (apie tokią evoliuciją žr. Urbutis BEE I 184). Panašiõs semantinės raidos būdu iš balt.-sl. *gaila- „spindintis ir kt.“ išriedėjo deadjektyvinis adv. s. sl. dzělo (zělo) „smarkiai; labai (sehr)“ (< adj. balt.-sl. *gaila nom.-acc. sg. neutr.) = s. ček. zielo „labai (sehr)“; dėl „smarkiai, stipriai“ > „labai (sehr)“ plg. pr. adv. sparts „labai (sehr)“ ir pr. adj. sparts „stiprus“, žr. sparts.
adj. ide. dial. *ghoilo- „spindintis ir kt.“ > germ. *gaila- „t. p.“ atsirado, pvz., s. v. a. geil „išdykęs“ – iš *„judrus; karštas“ < *„smarkiai judantis; karštas“ < *„(švysčiojantis <) spindintis; deg(in)antis (karščiu)“ < *„spindintis ir kt.“.
Tas pats adj. ide. dial. *ghoilo- „spindintis ir kt.“ > balt.-sl. *gaila- „t. p.“ randamas ir onomastikoje, pvz.: pr. ež. (nom.-acc. sg. neutr.) *Gailan „baltas(is)“ ar (*Gaili̯an >) *Gailʹan „t. p.“ (= vok. Gailen bei Geile, Gerullis ON 35), pr. vv. *Gailagarb- „baltakalnis“ (= Gailgarben bei Geylegarben, Gerullis l. c.) ir kt., lie. (< jotv.) ež. Gáiliekas „(jotv.) baltasis“, lie. up. Gailupỹs, lie. up. Gailė̃šis, la. up. Gaiļupīte ir kt. (žr. Toporov PJ II 131t. ir liter.). Toks balt. *Gail- bent jau hidronimuose jų atsiradimo laikais dar visoje baltų teritorijoje buvo *„spindintis ir kt.“ [plg., pvz., lie. (< jotv.) ež. Spindžiùs „(jotv.) spindintis“]; šitas hidroniminis balt. *Gail- prūsų-jotvingių (gal ir kuršių?) teritorijoje reikšmę „baltas“ gavo tuomet, kai adj. pr.-jotv. *gaila- „spindintis ir kt.“ išvirto į pr.-jotv. *gaila- „baltas“.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 44; Nepokupnyj BSI XVII 104tt.; Orel HGE 122; Smoczyński SEJL 151.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.