Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 319–321 psl.

gallan

gallan „todten (Toten) – mirtis“ (vietoj „mirusieji“) III 433 [3116] (= nůmirusiu VE 165–6 gen. pl.), „todt (Tod) – mirtis“ III 4315–16 [3125] (= smerties VE 1616 gen. sg.), „tode (Tod) – t. p.“ III 4324 [3131] (= numirusu VE 172 gen. pl.), „todt (Tod) – t. p.“ III 614 [419] (= smerties VE 2417 gen. sg.), „t. p.“ III 651 [4311] (= smerti VE 2611 acc. sg.), „todes (Tod) – t. p.“ III 1154 [7118], „todt (Tod) – t. p.“ III 11513 [7124], „todten (Toten) – mirtis“ (vietoj „mirusieji“) III 12713 [792] acc. sg. masc. = *galan; acc. pl. masc. gallans „todten (Toten) – mirtys“ (vietoj „mirusieji“) I 719 [531], II 91 [1131], III 652 [4312] (= nůmirusiu VE 2612 gen. pl.) = *galans; golis „tot (Tod) – mirtis“ E 168 nom. sg. masc. = *galis (pr. *-a- po guturalio parašytas raide -o-) < *galas.
Tą dalyką, kad vok. (pl.) todten „Toten – mirusieji“ (I 81, II 81, III 642) išverstas ne į pr. (acc. pl.) „mirusieji“ (žr. aulausins ir pan. s. v. aulāut), o į pr. (acc. pl.) gallans „mirtys“ (I 719, II 719, III 652), Endzelynas aiškino taip: „tulkotāji laikam ir v. Toten aplam noturējuši par daudzsk. ak. no Tod“ (Endzelīns SV 174, jam visiškai pritaria Toporov PJ II 143). Šitokiu aiškinimu galima būtų patikėti, jeigu nebūtų štai ko: tas pats vok. (pl.) todten (III 424, III 12615,) yra išverstas (2×) ne į pluralinę, o į singularinę lytį pr. (acc. sg.) gallan „mirtis“ (III 433, III 12713). Nagrinėjant tuos klausimus iki šiol nebuvo atsižvelgta, kad vok. (pl.) todten „Toten – mirusieji“ (I, II, III) – tas, kuris išverstas 320 (5×) į pr. (acc. sg. – 2×) „mirtis“ resp. (acc. pl. – 3×) „mirtys“ [ne į pr. (acc. pl.) „mirusieji“!], yra pavartotas tik frazėje aufferstanden von den todten „atsikėlęs iš (nuo) mirusiųjų“ (= kelesi isch nůmirusiu VE 165–6) [ir aiškiai iš jos generuotoje frazėje (1×) von den Todten aufferwecket „iš (nuo) mirusiųjų atbudintas“ III 642 (= ischnůmirusiu prikeltas VE 2612)]. Šita frazė yra iš poterio „Tikiu“ („Credo“), kurį XIV–XVI a. bent jau „tulkai“ (beraščiai bažnyčių vertėjai prūsai) bus mokėję (to buvo reikalaujama iš prūsų, žr. PKP I 23). „Tulkai“, nesuvokdami poterio „Tikiu“ frazės erstanden von den Toten „atsikėlęs iš mirusiųjų“ reikšmė̃s (ji – teologinė!), šią vok. frazę dar gerokai prieš XVI a. išvertė (perdirbo) į pr. „atsikėlęs iš (nuo) mirtiesresp. „atsikėlęs iš (nuo) mirčių“, remdamiesi tuo, kad gyvojoje kalboje buvo aiškiai ne frazė pr. „atsikėlęs (pabudintas) iš (nuo) užmigusiųjų (miegojusiųjų)“ (!), o tik frazė pr. „atsikėlęs (pabudintas) iš (nuo) miegoresp. „atsikėlęs (pabudintas) iš (nuo) miegų“, plg., pvz., lie. atsikė́lęs (pabùdintas) miẽgo „atsikėlęs (pabudintas) iš miego būsenos“ resp. atsikė́lęs (pabùdintas) miegų̃ „atsikėlęs (pabudintas) iš ilgo (arba kieto) miego būsenos“ Ds. Ta „tulkų“ išverstoji frazė pagal poterių (atmintinai išmokstamų) iš kartos į kartą perdavimo tradiciją prūsiškajame „Tikiu“ bus buvusi vartojama ir XVI a. Iš čia nebesunku suprasti, kodėl prūsų kat-mų autoriai (raštingieji prūsų vertėjai) žodį vok. (pl.) todten „Toten – mirusieji“ minėtais penkiais atvejais išvertė į pr. (acc. sg.) gallan „mirtis“ resp. (acc. pl.) gallans „mirtys“.
Pr. *galas „mirtis“ artimiausi giminaičiai yra lie. gãlas = la. gals, turintys archajinę reikšmę „tas, kuris aštriai duria“ = „(nestoro ilgesnio daikto aštrus galas-pabaiga =) smaigalys (Spit-ze)“ ir iš jos išvestas réikšmes „(ilgesnio daikto) galas-pabaiga“ (pvz. lie.: lazdà tùri du galùs), „(ploto, žemės galas-pabaiga =) riba, kraštas“, „(gyvenimo galas-pabaiga =) žuvimas, mirtis“ ir kt. (LKŽ III 54tt., ME I 592tt.). Šie pr. bei lie.-la. žodžiai suponuoja balt. *galas „tas, kuris gelia, duria“ – fleksijos vedinį iš verb. balt. *gel- „gelti (gilti), durti“ < verb. ide. *gel- (: *gl̥-) „t. p.“ > lie. gélti (: gìlti) „durti, gelti“ – la. dzel̂t „t. p.“, 321 lie. gėlà „gėlimas, didelis skausmas“ ir kt. (žr. dar s. v. v. gallintwey, gulsennin, be to, – s. v. galwo), rus. жалить „durti, gelti“ resp. жалеть „gailėti(s)“ (< *„skaudėti“ < *„būti geliamam“) ir kt., s. v. a. quelan „kęsti, kentėti“, ags. cwelan „mirti“ ir kt., gr. βελόνη „smaigalys, adata“ ir kt. (žr. Pokorny IEW I 470t.; Toporov PJ II 143tt. ir liter.).
Vak. baltai, be abejo, bus turėję *mirti- „mirtis, Tod“ resp. *mir- (: *mer-) „mirti, sterben“, kuriuos vėliau išstūmė (dėl tabu) *galas „mirtis, Tod“ resp. *aulau- „mirti, sterben“ (žr. s. v. aulāut). Vak. balt. > pr. *galas „mirtis, Tod“ kildinti iš *„gyvenimo galas-pabaiga“ < *„galas-pabaiga“ nedera: prūsai „galui-pabaigai“ turėjo visai kitą žodį (žr. wangan); o tai reiškia dar ir štai ką: remiantis lie. gãlas = la. gals reikšme „(žemės galas-pabaiga =) riba, kraštas“ (išriedėjusia būtent iš „galas-pabaiga“!), kildinti prūsų galindų etnonimą iš *„(prūsų žemės) gale (pakrašty) gyvenantys“ ar pan. (Būga RR III 117, Toporov PJ II 140tt. ir liter.) nėra patikima (žr. dar Galindo). Taigi ir pr. *galas „mirtis“ bus atsiradęs ne iš *„galas-pabaiga“, o iš balt. *„tas, kuris gelia, aštriai resp. skaudamai duria“ > pr. *„tas, kuris mirtinai gelia, mirtinai (nu)duria“ (sc. „mirties dievas“) > „mirtis“, plg., pvz., lie. nãras „(Fluß)taucher“ < „tas, kuris neria (nardo)“ ( verb. nérti). Vadinasi, pr. *galas „mirtis“ šiek tiek anksčiau savo reikšme buvo panašus į lie. gìltinė̃ „Todesgöttin, Tod“ (Pretorijaus Giltyne ir pan. yra greičiausiai ne pr., o lie. kilmė̃s žodis, plg. Toporov PJ II 203–204).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 553t.; Larsson FsKlingenschmitt 366; Lehmann GED 32, 264; Matasović EDPC 61; Orel HGE 227; Rix LIV 207; Smoczyński SEJL 153.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.